Geriausios šių metų festivalio aktorės vardas atiteko Aldonai Bendoriūtei už Sonios Marmeladovos vaidmenį monospektaklyje „Liūdnos dainos iš Europos širdies“. Spektaklį režisavo Kristianas Smedsas (Suomija), pats parašęs ir pjesę pagal Fiodoro Dostojevskio romaną „Nusikaltimas ir bausmė“.
Geriausiu aktoriumi publika išrinko Vytautą Anužį, atlikusį filosofo Denis Didro vaidmenį spalvingame klaipėdiečių spektaklyje „Paleistuvis“. Laureatas savo personažą švelniai vadinantis „minties ir dvasios chuliganu“, džiaugiasi jog buvo apdovanotas už vaidmenį, paremtą ne fiziniais ar vizualiniais triukais, o filosofiniu tekstu, kuris leidžia tikėti, jog publika pasiilgo „mąstančio“ teatro.
Geriausiu festivalio spektakliu tapo aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio Nacionaliniame dramos teatre sukurtas spektaklis „Aš, Fojerbachas“.
Nugalėtojai gavo pinigines premijas ir buvo gausiai apdovanoti rėmėjų bei organizatorių įsteigtais prizais.
Pirmą kartą festivalyje buvo įsteigtas specialaus žiūrovų simpatijų prizas, kuris iškeliaus į Gruziją didžiulio susidomėjimo ir ovacijų sulaukusiam Tbilisio „Pirštų“ teatrui. Pasak telefonu šią žinią iš organizatorių sužinojusio teatro vadovo ir režisieriaus Besso Kupreišvilio, tai - brangiausias kolektyvui apdovanojimas. Jis dėkojo Lietuvos publikai už dėmesį bei šilumą ir išreiškė viltį sugrįžti su naujais pastatymais.
Festivalio organizatoriai džiaugėsi galėdami apdovanoti ir ištikimiausią festivalio žiūrovę – druskininkietę Loretą Baliukonienę.
Savo heroję išrinko ir festivalio informacinis rėmėjas – savaitinis žurnalas „Klubas“. Ja tapo aktorė Neringa Varnelytė, vaidinusi festivalio pradžioje rodytame spektaklyje „Laukinė moteris“. Jai žurnalo fotografai ir stilistai surengs fotosesiją, o žurnalistai parengs išsamų interviu.
Uždarymo ceremonijoje nuskambėjo daug šiltų žodžių, skirtų pagrindiniams festivalio iniciatoriams – Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatrui. Druskininkų vicemerė Kristina Miškinienė priminė, kad būtent šio teatro atstovai prikėlė 15 metų pelijusią „Nemuno“ sanatorijos salę aktyviam kultūros gyvenimui ir per kelis festivalio gyvavimo metus pavertė miestą traukos centru. Vicemerė pasidžiaugė, jog galima išsklaidyti kurį laiką festivalį gaubusią nežinią dėl ateities – salė yra perduota miesto savivaldybei, kuri užtikrina paramą žiūrovų pamėgtam festivaliui ir planuoja pradėti salėje remonto darbus.