Menininkui skirtos popietės metu bus rodomi žymiausių, lietuviškos
dokumentikos aukso fondą sudarančių filmų fragmentai, nuotraukos, paskutinė
filmuota medžiaga, prisiminimais apie R.Verbą dalinsis artimiausi
režisieriaus kolegos, pranešė muziejus.
R.Verba (1932-1994) - kino operatorius ir režisierius, dažnai vadinamas
lietuvių poetinio dokumentinio kino pradininku.
R.Verbos kūrybinis kelias prasidėjo 1960 metais, kuomet Lietuvos kino
studijoje jis pradėjo dirbti dokumentinių ir vaidybinių filmų operatoriumi.
Tarp žinomiausių jo darbų - juosta „Gyvieji didvyriai, vaidybinis filmas
„Svetimi“, Arūno Žebriūno dokumentinė apybraiža „Juodoji procesija“.
1965-aisiais Verba debiutavo kaip režisierius. Jis sukūrė filmą „Senis ir
žemė“, kuris laikomas poetinės lietuvių dokumentikos krypties pradžia.
„Senio ir žemės“ temas R.Verba savitai išrutuliojo ir vėlesniuose savo
filmuose - „Šimtamečių godos“, „Čiūtyta rūta“ . Pasitelkdamas jų herojus -
šimtamečius senukus ir kupiškėnų vestuvių artistus, režisierius prabilo apie
lietuviškojo charakterio ir pasaulėjautos ypatumus.
R.Verba garsėjo ir kaip kino portreto meistras. Jis sukūrė dokumentinius
filmus apie rašytojus Žemaitę, Joną Biliūną, Petrą Cvirką, Ievą Simonaitytę,
ilgo metražo juostą „Pasaulį vaizduojuos kaip didelę simfoniją... M.K.
Čiurlionis“.
Menininkas vienas pirmųjų pradėjo domėtis išeivijos istorija. 1983 metais
sukūrė filmą „Lituanikos“ sparnai“, pasakojantį apie pasirengimą legendiniam
skrydžiui, 1981-aisiais - filmą „Toli nuo tėvynės“, skirtą lietuvių
dailininkams emigrantams. Jis buvo sukaupęs ir didžiulį emigracijos
metraštį. Prasidėjus Sąjūdžiui, R.Verba tapo vienu aktyviausių ir
ištikimiausių Atgimimo videometraštininkų