Paprastu bei elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis organizatoriai kasdien sulaukia bent šimto haiku. Trumpus eilėraščius apie sostinę rašo ne tik vilniečiai, bet ir kituose miestuose bei valstybėse gyvenantys lietuviai.
Savo sukurtus haiku apie Vilnių jau atsiuntė ir Argentinoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Estijoje, Anglijoje gyvenantys lietuviai.
Prieš savaitę sostinėje viešėjo jaunimo iš Japonijos delegacija. Vienuolika jos narių, sužinoję apie projektą, parašė savo haiku apie Vilnių.
„Kryžkelė, kuri /Jungia nauja ir sena /Vardas jos – Vilnius“.
„Šiaurės žemėje /Jaunos širdys /Dega raudonai“.
Tai – iš Tekančios Saulės šalies atvykusių svečių kūriniai.
Bet didžiausiu įvertinimu projekto organizatoriai laiko dėmesį, kurio sulaukė iš poeto Justino Marcinkevičiaus.
Projekto rengėjams poetas atsiuntė laišką, kuriame džiaugėsi poezijoje atgimstančiu Vilniumi, ir 20 paties sukurtų haiku.
Žinomi žmonės nesivaržys
Haiku Vilniui parašė ir kiti žinomi žmonės – rašytojas Sigitas Parulskis, aktorius Arūnas Sakalauskas, kino ir televizijos kritikas Skirmantas Valiulis.
Tačiau garsių žmonių sukurti haiku dėl pagrindinio konkurso prizo – kelionės į Liverpulį – nesivaržys.
„Žinomų žmonių haiku nevertinsime, kad vardai neturėtų įtakos komisijos darbui. Be to, kas mes tokie, kad vertintume J.Marcinkevičiaus haiku?“ – sakė komisijos narys Kristupas Sabolius.
Rašyti haiku apie Vilnių organizatoriai kviečia kiekvieną žmogų.
„Haiku kūrėjai nėra elitinio, saloninio stiliaus autoriai. Haiku yra demokratiškiausios formos kūryba. Kiekvienas gali sukurti haiku.
Jau pirmąjį geriausią mėnesio haiku rinkome sunkiai. Komisijos narių išsirinkti favoritai visiškai nesutapo. Iš 2000 haiku, kurių iki šiol sulaukėme, bent trečdalis yra puikios literatūrinės formos“, – tikino K.Sabolius.
Apie projektą – ir Japonijoje
Septyniolika skiemenų ir trys eilutės – tokia yra haiku struktūra. Tačiau vien suskaičiuoti skiemenų kūrėjams neužtenka. Sustabdyta akimirka – vienas svarbiausių haiku turinio bruožų.
„XVII a. haiku įkvėpė Matsuo Basho. Būtent jis pradėjo haiku kūrimo mokyklą, kurioje labai svarbu nuolat kintantis ir nepasikartojantis išgyvenimas.
Rašant haiku reikia sulaukti tinkamo momento. Šiam žanrui nėra būdingas racionalumas“, – aiškino komisijos narė, haiku specialistė diplomatė Asta Chaladauskienė.
Ne vieną haiku sukūręs vilnietis Valdas Lopeta teigė, kad haiku jam ypač patinka dėl savo formos.
„Esu kūrybos žmogus, dažnai nebaigiu to, ką pradėjau. O haiku yra toks trumpas, kad jo nebaigti neįmanoma. Haiku galima rašyti ir įstrigus automobilių spūstyje, ir vakarais, kai kamuoja nemiga“, – tikino vyras.
Žinia apie haiku Vilniuje nusiris net iki Japonijos. Šiandien Tokijuje poetas Kornelijus Platelis projektą „Haiku Vilniui“ pristatys Pasaulinės haiku asociacijos forume.