Kaip įprasta, ankstyvą rudenį centras pakvietė į Rusijos kino genijaus Andrejaus Tarkovskio filmų retrospektyvą, filmų klasikos vakarus, skirtus kino kritikui Sauliui Macaičiui atminti.
„Tuose seansuose salėje uodui vietos nebebūna“, – šypsojosi „Skalvijos“ direktorė Greta Zabukaitė, pristatydama įdomių renginių gausų naująjį kino centro sezoną.
* * *
- Neseniai grįžote iš Venecijos kino festivalio, kur bendravote su kolegomis iš įvairių šalių. Kaip atrodo „Skalvijos“ veikla tarptautiniame kontekste?
- Jau antrus metus važiuoju į CICAE („Confederation Internationale des Cinemas d'Art et d'Essai“) organizuojamus mokymus. Konfederacija vienija nacionalines nekomercinių kino teatrų asociacijas, nepriklausomus kino teatrus, festivalius.
Ji įkurta 1955 metais tam, kad kino teatruose būtų išsaugota kultūrinė įvairovė. Jos veikla panaši į „Europas Cinemas“, kurios narė „Skalvija“ irgi yra, bet vis dėlto kiek kitokia.
Turiu pasakyti, kad „Skalvija“ bendrame Europos kino teatrų kontekste atrodo neblogai. Kylantis filmų lankomumas, atsižvelgiant į tai, kad „Skalvijoje“ yra tik vienas ekranas, atrodo kaip rekordas.
Tik, žinoma, mums sunkiau tą rekordą pasiekti. Kitur yra valstybės kino politika, kino rodymo politika, už nacionalinių, europinių ar „art house“ filmų rodymą valstybė kino teatrui moka dotacijas.
Yra daug visokių sistemų, kaip remti tokius kino teatrus. Lietuvoje to nėra.
- Žiūrovų skaičiumi „Skalvija“ šiame kontekste – rekordininkė. O kaip jos repertuarinė politika atrodo lyginant su panašiais Europos kino teatrais?
- Tikras nekomercinis kino teatras niekada nerodys tokių filmų kaip „Šrekas“, „Haris Poteris“ arba „Karibų piratai“. O mes dar bandome tokius filmus rodyti.
Nors iš tikrųjų pas mus jie labai mažai lankomi. Sėdi penki žiūrovai, ir viskas. O kai rodome A.Tarkovskio juostas – lūžta salė.
Manau, kad pamažu mes išgryninsime savo repertuarą.
- Kuo įdomus bus naujasis „Skalvijos“ sezonas?
- Bus per dešimt festivalių, taip pat įvairių renginių, specialių kino programų. Jau prasidėjo „Tinklai“, pristatantys trumpo metražo juostas, greit įvyks Vaikų ir jaunimo filmų festivalis, Naujojo Rusijos kino dienos, prancūzų „Kino delikatesai“.
Laukiame animacinių filmų festivalio „Tindirindis“, Šiaurės šalių kino forumo „Scanorama“, Japonijos kino festivalio, gerokai išplėsto Tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio.
Jau esame sutarę dėl suomių kino garsenybės Aki Kaurismäki retrospektyvos žiemą, vokiečių kino meistro Rainerio Wernerio Fassbinderio filmų parodymo.
Tradiciniame moterų filmų festivalyje bus ne tik moterų režisierių filmai, bet ir filmai su ryškiais moterų vaidmenimis. Bus žinomos prancūzų aktorės Isabelle Huppert filmų retrospektyva.
Ir, aišku, – lietuviškos premjeros. Suplanuotos režisierių Audriaus Stonio, Oksajos Burajos ir kitų filmų premjeros. Paskui mes stengiamės tuos filmus įtraukti į repertuarą, rengti specialius seansus ar programas.
Labai aktyviai propaguojame lietuvišką kiną. Ir sektųsi dar geriau, jei mūsų neaplenktų didžiųjų vaidybinių lietuviškų filmų premjeros.
- Kodėl jos jus aplenkia?
- Kaip filmų platintojai neduoda mums rodyti naujų holivudinių filmų, taip negauname ir lietuviškų premjerų. Atseit neapsimoka gaminti kopijos tiktai dėl rodymo „Skalvijoje“ „pirmu ekranu“.
Mes tuos filmus gauname po mėnesio ar dviejų.
Kai kurie lietuviški filmai mūsų iš viso nepasiekia. Kino platintojai nelaiko „Skalvijos“ gera rodymo vieta. Bet iš tiesų tokių filmų viename seanse mūsų kino salėje susirenka dvigubai daugiau žmonių negu multipleksų viename seanse.
- Ką manote apie „Skalvijos“ publiką?
- Ji tikrai nuostabi. Jos nėra labai daug, bet ji protinga, intelektuali, smalsi, apsiskaičiusi, pažįsta kiną. Bet jos niekada nebus labai daug. Tai nėra masė.
Šiemet sukūrėme jaukesnę, patogesnę aplinką. Visą vasarą dažėme sienas, įrengėme ventiliaciją, kurios labai trūko, pakeitėme kilimą, pervilkome sofutę.
Pasikvietėme Aleksandrą Pogrebnojų, kuris, žinau, yra didelis kino mėgėjas. Jis ir dekoravo mūsų salę. Atsirado kaukės ant sienos.
- „Skalvija“ visada apaugusi edukaciniais projektais. Ar ir šiemet jie bus?
- Taip, organizuojame kasmetines kūrybines stovyklas, Kino akademija tęsia veiklą. Mes mylime tuos, kurie ten mokosi, ir stengiamės dėl jų. Tie vaikai užsikrečia kinu, ir taip auga mūsų žiūrovai.
Tačiau nežinia, kaip bus toliau.
Mes negalime plėstis, negalime įrengti montažinės, skirti mokiniams daugiau dėmesio, kelti edukacinių programų profesionalumo lygio. Mus stabdo realūs, žemiški dalykai.
- Kokia nuotaika sutinkate naują sezoną?
- Gera. Nebėra baimės dirbant: kas bus, ar ateis žmonių. Žinome, kad tikrai ateis.
Mes jaučiame, kad žmonėms į mūsų kino centrą įdomu užeiti. Manau, kad „Skalvija“ tapo bendriniu žodžiu, kuris asocijuojasi su tam tikros kokybės kinu, renginiais, žmonėmis.