Parodą, kurioje taip pat dalyvauja menininkai Patrik Aarnivaara, Goldin+Senneby, Isabelle Pauwels, Johan Svensson, Anna Wessman ir meno grupė KpD kleines postfordistisches Drama, kuravo Elena Tzotzi.
Praėjusiais metais Švedijoje išrinkus naują vyriausybę, politikos kursas radikaliai pasikeitė. Šių permainų šviesoje menininkai permąstė vieną „karščiausių“ politinių problemų – darbą. Tyrinėdama įvairius šiuolaikinio darbo aspektus, paroda TWENTYFOURSEVEN fokusuojasi ties gerovės, darbo jėgos ir pasirinkimo klausimais. Kokios yra piliečio pareigos ir teisės?
Parodos pavadinimas, reiškiantis 24 valandos per parą, septynios dienos per savaitę, nurodo didėjantį prekių ir paslaugų prieinamumo dviprasmiškumą. Mes nebesutinkame su industrinio kapitalizmo apmokamo darbo sąvoka, pagal kurią darbas yra kažkas, ką žmogus turi ar neturi. Darbas suvokiamas kaip tai, ką žmogus daro.
Parodoje eksponuojamas lietuvių menininkės Eglės Rakauskaitės darbas My America (2003) pasakoja apie amerikietišką svajonę, ekonominius migrantus, nelegalų darbą, namų ruošą. Video darbas Mano Amerika atveria šiuolaikinių lietuvių menininkų dar netyrinėtą dabartinės socialinės tikrovės pjūvį – naujosios emigracijos mitologiją.
Nuvykusi į daugelio naujųjų emigrantų Meką – Ameriką, ji pati imasi dažniausiai emigrantams tenkančio darbo: sunkiai sergančių, neįgalių žmonių priežiūros, ir tai fiksuoja video juostoje. Dailininkė kvestionuoja svajonių, begalinių galimybių, vakarietiškos gerovės šalies mitą, atverdama nutylimus, neafišuojamus jos ekonominės ir socialinės sanklodos aspektus.
Rakauskaitė atstovavo Lietuvą 48-ojoje Venecijos bienalėje 1999 metais, jos kūriniai eksponuoti daugelyje prestižinių meno galerijų Vakarų ir Rytų Europoje, JAV bei kitur. Rakauskaitės darbų yra įsigijes garsusis Moderna Muziejus Stokholme.
Privatus verslininkas tampa svarbiausiu įvaizdžiu. Šis įvaizdis aptariamas filme Kamera Läuft!, sukurtame kpD – kleines postfordistisches Drama, kuris problematizuoja kultūros darbuotojo situaciją. Goldin+Sennebys darbas Teambuilding in the Great Nature of Theater remiasi šiuolaikine įmonės strategija kuri įvairiais būdais siekia įtraukti ”visą gyvenimą” į produkcijos sferą.
Isabelle Pauwels kūrinys Eddie nubrėžia paraleles tarp verslo taisyklių ir galios konfigūracijos seksualiniuose santykiuose. Patrik Aarnivaaras kūrinyje *1 pritaiko neoliberalius parametrus meno kūryboje.
Parodą organizavo Malmės galerija Signal, bendradarbiaujant su LR ambasada Stokholme, o parėmė LR kultūros ministerija, Malmės miesto kultūros taryba ir Švedijos nacionalinė kultūros taryba.