Istorikas Edvardas Gudavičius prisimena anksti išėjusį religijotyrininką
Gintarą Beresnevičių. „Gintaro Beresnevičiaus mirtis yra Netektis“, rašo
profesorius.
Tarpukario istorijos mėgėjus suintriguos istoriko Mindaugo Tamošaičio
straipsnis „Lietuvos valdžios politika kairiųjų ir komunistų inteligentų
atžvilgiu 1927-1940 m.“ Šiame tekste istorikas tęsia jau prieš kelis
numerius pradėtą tarpukario kairiųjų intelektualų ir potencialių SSRS
talkininkų temą.
„Tebėra neatsakyta į klausimą, kodėl daugelis Klaipėdos krašto
gyventojų, 1923 m. tapusių Lietuvos Respublikos piliečiais, vėliau
nusivylė savo valstybe, jos ekonomine ir kultūrine politika“, - rašo
Albertas Juška (str. „Ko neįstengė suprasti Lietuvos valdžia ir
klaipėdiškiai 1923-1939 m.“).
Kęstutis Skrupskelis taip pat svarsto tarpukario Lietuvos istorijos
peripetijas - straipsnis „Kaip atsitiko, kad lietuviais gimėm?“
„Fokusininkas išeina į sceną ir iš juodo cilindro, kuriame, kaip jis
prieš tai parodė, nieko nėra, ištraukia triušį, balandį, paskui „iš
niekur” jo rankose atsiranda kortų malka, balti kamuoliukai. O pabaigoje
vėl viskas dingsta juodame cilindre“, - taip savo tekstą apie politines
manipuliacijas pradeda istorikas ir žurnalistas Virgininjus Savukynas
(str. „Manipuliacijos politiniame lauke“).
Poetas ir publicistas Vytautas Rubavičius narplioja neišgyvendinamo
sovietmečio temą - str. „Nomenklatūrinės atminties diskursas ir tapatumo
politika“.
Šie tekstai, na ir, be jokios abejonės, žaviosios Krescencijos
Šurkutės politinio humoro kaskadas („Klaustrofobija“) įkandami įvairaus
išsilavinimo, amžiaus ir interesų skaitytojams.
Žodžiu, „Kultūros barų“ Nr. 9 tikrai verta nusipirkti.
Dar geresnis variantas - užsiprenumeruoti. Kaip skelbia žurnalo redakcija, metinė prenumerata, priimama visuose Lietuvos pašto skyriuose, - 60 Lt.