Didžiulėje „Siemens“ arenos erdvėje sostinėje praėjusį savaitgalį publika niūniavo kultinės Kęstučio Antanėlio roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ melodijas.
Šios pirmosios lietuviškos roko operos 25-mečiui viešoji įstaiga „Tikra produkcija“ sugrąžino porai vakarų į „Siemens“ sceną prieš dvejus metus būtent šiai erdvei sukurtą roko operos spektaklį.
Pirmasis „Meilę ir mirtį Veronoje“ 1982-aisiais Valstybiniame jaunimo teatre režisavo Eimuntas Nekrošius. Opera šio režisieriaus vėl buvo prikelta 1996-aisiais sostinės Kalnų parke per LIFE festivalį. Ji buvo pastatyta ir už Atlanto.
2005-aisiais „Meilę ir mirtį Veronoje“ sugrąžino į sceną Keistuolių teatro trupė.
Savaitgalį režisieriaus Aido Giniočio, dailininkės Vilmos Galeckaitės, muzikos aranžuotojo Gintauto Venislovo, choreografės Vestos Grabštaitės, Keistuolių teatro ir choro „Brevis“ versija suskambėjo naujai.
Pagrindiniams spektaklio vaidmenims buvo sukviestos pastaruoju metu televizijoje suspindusios žvaigždės.
„Lietuvos publika yra smalsi ir to paties kūrinio su tais pačiais atlikėjais, nors ir labai populiariais, jai neįsiūlysi“, – tikino „Tikros produkcijos“ direktorius Gytis Daugėla.
Įliejo naujos dvasios
Įsimylėjėlių porą roko operoje įkūnijo pažįstama iš televizijos serialų bei laidų aktorė Inga Jankauskaitė ir geriausias LTV praėjusio sezono šokėjas bei dainininkas Mantas Jankavičius.
Merkucijų dainavo „Lietuvos dainų dešimtuko. Iššūkio žvaigždėms“ vienas favoritų – Jokūbas Bareikis, Veronos kunigaikštį Eskalą – LNK „Žvaigždžių duetuose“ pasirodęs Seimo narys, klaipėdietis džiazo muzikantas Vytautas Grubliauskas.
Pirmosios versijos Džuljeta ir Romeo – aktoriai Kristina Kazlauskaitė ir Saulius Bareikis – dabar tapo Džuljetos aukle ir tėvu Kapulečiu. Nauji atlikėjai įliejo į kūrinį ir naujos energijos.
Atgaivintą spektaklį jo prodiuserė Nijolė Ruzgienė palygino su lakštingalų čiulbėjimu – kaskart tuo pačiu ir vis kitokiu.
Įveikė laiko išbandymą
Šilčiausi publikos plojimai lydėjo melodingas Romeo ir Džuljetos arijas.
Neliko neįvertintas ekspresyvus, ryškus K.Kazlauskaitės personažas, aktoriaus Dariaus Meškausko švelniai pašaržuotas dabita Paris, V.Grubliauskas-Eskalas, pateisinęs savo vokalu lietuviškojo Armstrongo pravardę.
Garsios operos autorius K.Antanėlis pripažino „Lietuvos rytui“, kad kai kurie atlikėjai pranoko jo lūkesčius. Bet visos versijos, anot jo, jam vienodai brangios: „Visos turi savo privalumų“.
„Maniau, ši opera ilgainiui pasens, bet ji nesensta“, – sakė libretą operai pagal W.Shakespeare'o tragediją parašęs Sigitas Geda. Anot poeto, šio kūrinio ilgaamžiškumą lemia tai, kad meilė niekada nesensta.
„Kur meilė – ten mirtis, o kur mirtis – ten meilė. Visi turime šansą pakliūti į dangų ar į pragarą“, – samprotavo S.Geda.
Rekordinė auditorija
„Meilę ir mirtį Veronoje“ atranda ne tik naujos kartos – ją mielai vis iš naujo prisimena jos bendraamžiai, per 25 metus išmokę atmintinai ir jos melodijas, ir tekstus.
N.Ruzgienės manymu, nė vienas spektaklis Lietuvoje nesubūrė tokios gausios auditorijos. Vien praėjusį savaitgalį operą pamatė daugiau kaip 10 tūkstančių žmonių.
„Siemens“ arenoje naujausia „Meilės ir mirties Veronoje“ versija buvo parodyta penkis kartus. O kiek dar įvyko spektaklių teatruose! Dabar opera sugrįš į Keistuolių teatro sceną, o „Tikra produkcija“ imsis naujo projekto.