Kolumbiečių menininkės Doris Salcedo kūrinys prasideda plona vis platėjančia ir gilėjančia linija, atveriančia į tikrą plyšį. Ji vingiuoja 167 metrus.
Menininkei reikėjo daugiau nei metų sukurti šį kūrinį, tačiau paslapties, kaip jai pavyko praverti cementines galerijos grindis, ji neišdavė.
Akivaizdu, kad kūrinys buvo sukurtas kitur, ne galerijoje.
D.Salcedo pažymi, kad jai svarbiausia – kūrinio reikšmė. „Kaip aš jį sukūriau, nėra svarbu“, – tikina ji.
Paklausta, kaip giliai įtrūkęs plyšys, ji atsakė, kad jis neturi dugno. „Jis gilus kaip žmonija“, – teigė ji.
Galerijos direktorius Nicholas Serota tikina, kad šis kūrinys nėra meno iliuzija. „Šį kūrinį dar anksčiau itin kruopščiai ir uoliai savo rankomis sukūrė menininkė Doris ir jos komanda, o po to jis buvo lėtai įterptas į Turbinos salę“, – sakė jis.
„Įterpimo procesas truko penkias savaites. Tai ne iliuzija. Tai – tikra“, – tvirtina N. Serota.
Instaliaciją bus galima pamatyti iki kitų metų balandžio. Po to plyšys bus pripildytas. Galerijos direktorius tikina, kad pastato konstrukcijai šis meno kūrinys nekelia jokio pavojaus.
„Čia yra plyšys, linija. Be abejo, šis randas išliks. Jis išliks kaip šio meno kūrinio ir jo autorės prisiminimas“, – sakė N. Serota.
Pati menininkė pasakojo, kad šis kūrinys atstovauja tuštumai, atsivėrusiai tarp europiečių ir likusios žmonijos dalies. Vieliniai tinkleliai simbolizuoja įprastas kontrolės priemones aptverti sienas ir norą atsiskirti.
D. Salcedo pažymėjo, kad jos kūrinys reiškia sienas, imigrantų patiriama izoliaciją ir rasinę neapykantą.
„Patirtis, kurią turi imigrantai, yra trečiojo pasaulio žmogaus patirtis. Ji skverbiasi į pačią Europos širdį“, – sakė D. Salcedo.