D.Lessing, kuriai kitą savaitę sueis 88 metai, yra seniausia rašytoja kada nors laimėjusi Nobelio literatūros premiją ir tik vienuolikta moteris, gavusi šią premiją nuo pat jos įsteigimo 1901 metais.
Švedijos Akademija D.Lessing pavadino „tokia moteriškos patirties epikos
(kūrėja), kuri su skepticizmu, užsidegimu ir vizionieriška jėga atidžiai
analizavo padalytą civilizaciją".
Nors 1962-aisiais pasirodžius garsiausiai jos knygai „Auksinis bloknotas"
(The Golden Notebook) ji tapo feminizmo ikona, rašytoja visada kratėsi tos
etiketės ir sako, kad jos kūryba tiesiogiai politinio vaidmens nevaidina.
Doris May Taylor gimė 1919 metų spalio 22 dieną
Kermanšache dabartiniame Irane.
Asmenybės formavimuisi svarbius gyvenimo
metus ji praleido viename ūkyje Pietų Rodezijoje, dabartinėje Zimbabvėje, į
kurią jos tėvai britai persikraustė 1927-aisiais. Vėliau rašytoja prisiminė, kad jautės „velniškai vieniša".
Nenuostabu, kad ji nekantriai laukė galimybės ištrūkti ir 1939 metais
ištekėjo už Franko Wisdomo, su kuriuo susilaukė dviejų
vaikų, o 1943-iaisiais išsiskyrė. Tada ji ištekėjo už vokiečių politikos aktyvisto Gottfriedo Lessingo, bet 1949 metais vėl išsiskyrė ir pabėgo į Didžiąją Britaniją kartu su mažamečiu sūnumi ir pirmojo savo kūrinio „Žolė dainuoja" rankraščiu. Kitais metais ši apysaka, kurioje analizuojami rasinė priespauda ir
kolonializmas, buvo publikuota ir greit sulaukė sėkmės.
D.Lessing radikalus politiniai polinkiai paskatino ją įstoti į britų
Komunistų partiją, bet 1956-aisiais, kai Vengrijoje vyko sukilimas, ji iš
jos išstojo ir į ją daugiau nebegrįžo.
Jos romanų ciklas „Prievartos vaikai" (Children of Violence), kuris buvo
publikuotas 1952-1969 metais, pelnė jai rašytojos ir feministės reputaciją.
„7-ajame dešimtmetyje nebuvau aktyvi feministė, niekada nebuvau, - nuo to
laiko nuolat tvirtindavo D.Lessing. - Niekada nemėgau šio judėjimo, nes jis
pernelyg grįstas ideologija. Mano vardu buvo padaryta visokiausių
pareiškimų, kurie paprasčiausiai nebuvo teisingi".
9-ajame dešimtmetyje, kai jos populiarumas buvo trumpam sumažėjęs, ji
nusprendė patikrinti vardo svarbą knygų leidyboje ir pateikė pseudonimu
pasirašytą romaną, kuris buvo atmestas. Vėliau, kai ji atskleidė savo
tikrąją tapatybę, jis buvo išleistas.
D.Lessing ėmė vis garsiau kritikuoti Afriką, ypač - vyriausybių korupciją
ir grobstymus, bet galiausiai, 1995 metais, žlugus apartheidui, galėjo vėl
nuvykti į Pietų Afriką.
Jos 1985 metų romanas „Gera teroristė" (The Good Terrorist), kuriame
pasakojama apie nesubrendusią moterį, įstojančią į teroristų kuopelę, labai
aktualus ir šiandien.
Pastaraisiais metais D.Lessing, kuri gyvena Londone, parašė kelias
mokslinės fantastikos knygas.
Jai atiteks 10 mln. Švedijos kronų (3,7 mln. litų), auksinis medalis ir
diplomas, kuriuos per Stokholme įvyksiančią oficialią ceremoniją jam įteiks
Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas. Ceremonija
įvyks gruodžio 10 dieną, kai minimos premijų įsteigėjo Alfredo Nobelio
mirties metinės.
Pernai Nobelio literatūros premija buvo pagerbtas žymus turkų rašytojas
Orhanas Pamukas.