Kauno valstybiniame dramos teatre – nerimo dienos. Teatrą masiškai paliko techniniai darbuotojai, o kūrybinė veikla be jų neįmanoma.
Šiuo metu, personalo skyriaus duomenimis, teatre yra 15 laisvų techninio personalo etatų. Teatro veiklą paralyžiavo likusios tuščios garso operatorių, šviesų dizainerių, rekvizitininkų, dekoracijų statytojų vietos.
Darbo vietas paliko ir ilgametę patirtį turintis spektaklių techninis personalas, kuriam užsiauginti teatrui reikėjo daug metų.
„Ne pinigai ir ne rekonstrukcijos darbai skandina mūsų teatrą, – patikino meno tarybos narė, aktorė Jūratė Onaitytė. – Niekada nebuvome turtingi ir prie sunkumų esame įpratę.
Pagrindinė bėda – vadovų žmoniškumo stoka bendraujant su tehniniu personalu. Kai jie jaučiasi vertinami kaip vergai, ir didžiausia meilė teatrui turi pabaigą“.
Teatre – slaptumo politika
Kita problema – slaptumas. Meno taryba, pasak jos narių, negali gauti informacijos, kiek honorarų išmokama iš kuklaus teatro biudžeto kviestiniams dailininkams, kompozitoriams, režisieriams, daugybei kviestinių aktorių, kaip ir iš kokių šaltinių finansuojama Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Gintaro Varno kurso studentų veikla teatre.
Klausimai be atsakymų dar labiau aštrina diskusijas, kodėl 1,7 mln. litų valstybės dotacijos, prie kurios šiems metams dar pridėta beveik 300 tūkst. litų, nebeužtenka nuolat ir sunkiomis sąlygomis dirbantiems žmonėms skatinti ir jiems išsaugoti.
„Nuo mūsų viskas slepiama, – kalbėjo J.Onaitytė. – Teatro vadovai Ina Pukelytė ir G.Varnas prisiėmė teisę finansinius ir meninius klausimus spręsti vienvaldiškai. Dėl esminių klausimų su mumis nesitaria. Todėl, manau, ir atsakomybę už teatro griūtį jie turėtų prisiimti asmeniškai.
Žmogiškas santykis teatro žmonėms yra netgi svarbesnis už pinigus. Kai nebėra žmoniškumo, tada sukylama ir reikalaujama nors didesnių pinigų.
Teatro susirinkime, kuriame dalyvavo Kultūros ministerijos atstovai, buvome vieningi. Argumentuotai išsakėme savo nuomonę. Dabar problemą turi spręsti ministerija, kaip teatro steigėja“.
Laukiama ministerijos veiksmų
Kultūros ministerijos darbuotojų grupei Kaune vadovavęs viceministras Gintaras Sodeika patikino, kad problemos iš esmės yra aiškios.
„Nesuprantu, kodėl teatro vadovė iki galo nepanaudoja vidinių teatro rezervų, kurie šiek tiek sušvelnintų situaciją, – stebėjosi G.Sodeika. – Gali būti, kad vėl bus atliekamas auditas Kauno teatre, nes ir anksčiau buvo rasta ne visai gerų dalykų tvarkant finansus“.
Teatro vadovė kelia sparnus?
Teatro vadovė I.Pukelytė, kuri, „Lietuvos ryto“ žiniomis, penktadienį Kultūros ministerijai jau įteikė prašymą atleisti ją iš pareigų, tą pačią dieną buvo nekalbi ir nepripažino savo kaltės dėl teatrą ištikusios krizės.
- Kokios vis dėlto priežastys, išskyrus pinigus ir teatro rekonstrukciją, sukėlė tokią Kauno valstybinio dramos teatro griūtį?
- Tik pinigų stygius ir užsitęsę rekonstrukcijos darbai. Ar gali žmonės pragyventi iš 900 litų per mėnesį?
Dosniai kitiems, mažai saviems
- Kultūros ministerijos atstovai ir kolektyvas jums priekaištavo, kad nebuvo panaudoti vidiniai finansiniai rezervai, kurie sušvelnintų įtampą. Pirmiausia turimas galvoje už spektaklius gautų lėšų skyrimas etatiniams darbuotojams priemokų pavidalu.
- Rekonstrukcijos sąlygomis mažiau rodome spektaklių, todėl mažiau surenkame pinigų, kurie negali būti išdalinti vien saviems darbuotojams. Turime pasilikti pinigų ir naujiems spektakliams statyti.
- Jums priekaištaujama, kad daug teatro biudžeto pinigų švais-toma nemotyvuotai gausiai kviečiamiems aktoriams iš Vilniaus, palyginti su teatro darbuotojais, prabangiems spektaklio kūrėjų honorarams, G.Varno studentams išlaikyti.
- Lyginant su Nacionaliniu dramos teatru, kur honorarai spektaklių kūrėjams siekia iki 40 tūkst. litų, mes mokame perpus mažiau.
Režisieriai, dailininkai, kompozitoriai, kurie per metus gali sukurti daugiausia du ar tris spektaklius, taip pat turi iš ko nors gyventi.
Padauginkite tuos 20 tūkst. iš 2 ar 3 ir pamatysite, kiek jiems lieka vienam mėnesiui.
Kiek kviestis aktorių spektakliui iš kitur, sprendžia jo režisierius. Jis turi tokią teisę, jei nemato galimybės dirbti su teatre esančiais aktoriais. Aš nesikišu į kūrybinį procesą.
Studentai, kuriems mokamas tik tam tikras procentas nuo spektaklio pajamų, netgi uždirba teatrui pinigų. Jie mums tikrai nenuostolingi.
Mikroklimato tema neaktuali
- Kalbant su teatro žmonėmis paaiškėjo, kad krizę sustiprino netgi ne pinigų stygius, o vadovų abejingumas seniai ir sunkiai dirbantiems žmonėms, teatro veiklos planų, finansinių reikalų slaptumas.
Ar jums svarbi teatro mikroklimato problema?
- Nemanau, kad tai problema. Visi, kam reikia, gauna informaciją. Prieiti prie kiekvieno žmogaus nėra kada, nes yra per daug darbų. Kas nori bendrauti, su visais bendraujame.
Nesuprantu, ką reiškia žmogiškų santykių nebuvimas. Nesijaučiu nusidėjusi šiuo klausimu, kaip ir kitais, kuo mane kaltina.
Pareigos – asmeninis reikalas
- Kokią dabar matote išeitį teatrui saugant jį nuo uždarymo?
- Negaliu prognozuoti. Jeigu negausime iš ministerijos daugiau pinigų, teks mažinti repertuarą pagal tai, kiek liko techninio personalo. Vidiniai rezervai visi panaudoti.
- Ar tiesa, kad jau įteikėte Kultūros ministerijai prašymą atleisti iš einamų pareigų?
- Į asmeninius klausimus neatsakinėju.
- Teatro vadovo atsisakymas eiti pareigas teatro krizės metu yra toks pat svarbus ir viešas, kaip ir jo kandidatavimas užimti šį postą. Kodėl tai turi būti slapta?
- Dirbti toliau ar ne, yra mano asmeninis reikalas. Kai bus priimtas sprendimas, tada pranešiu.