„Man reikia tylos ir vienatvės. Kitaip kurti nemoku. Negalėčiau kur nors atidirbusi aštuonetą valandų karštligiškai pasinerti į kūrybą. Visą gyvenimą tokia buvau, taip pat galvoju ir šiandien“, – įsitikinusi 75 metų jubiliejų atšventusi keramikė L.Šulgaitė.
Jos jubiliejinė paroda „Įtrūkusi baltuma“ atidaryta Lietuvos dailės muziejuje. Joje galime išvysti plačią keramikės kūrybos panoramą – nuo dar XX a. antrojoje pusėje sukurtų darbų iki pastarųjų metų kūrinių.
Daugelio dešimtmečių kūrybos vaisiai ne tiktai puikiai pristato L.Šulgaitės meninį mąstymą, bet ir primena dar visai nesenus ideologinio suvaržymo laikus.
Priešinosi suvaržymams
Ši dailininkė meno tyrinėtojų vadinama viena ryškiausių „tyliojo modernizmo“ figūrų. Ji buvo tarp tų, kurie nesitaikstė su sovietmečiu dailei primetamais reikalavimais ir suvaržymais, drąsiai naudojosi modernaus meno atradimais, ieškojo savitos raiškos.
Todėl L.Šulgaitės kūrybą ne visuomet palankiai vertino tuometė valdžia, ne kartą dailininkės kūriniams būdavo užkertamas kelias į viešumą – parodų sales.
Dailininkei dėl politinių aplinkybių yra tekę nutraukti studijas tuomečiame Dailės institute. Nepaisant to, L.Šulgaitė buvo viena pirmųjų lietuvių keramikų, pelniusių aukštus tarptautinius apdovanojimus.
„Nenorėjau kurti vazų, servizų ar kitų panašių taikomosios paskirties daiktų, todėl ne visuomet buvau suprasta. Juk tai labai siauras keramikos meno supratimas. Man molis – ne vien medžiaga taikomajai dailei, atvirkščiai – tai puiki priemonė eksperimentuoti, kurti abstrakčias, kupinas metaforų formas“, – pasakojo garsi dailininkė.
Kūrybos kontrastai
Tarp gausybės parodoje eksponuojamų kūrinių tėra vos vienas kitas toks dirbinys.
Tarp jų išsiskiria daili lėkštė, marginta melsvais gėlių žiedų ornamentais, kurią dailininkė sukūrė remdamasi senoviška Wedgwoodo technika.
Dauguma L.Šulgaitės keraminių objektų pagrįsti racionalia logika, nuoširdžiu ir išsamiu gamtos reiškinių stebėjimu.
Vanduo ir akmenys, vėjas ir saulė, augalai ir mineralai dailininkės rankose virsta konstruktyviomis formomis.
Jas stebint galima be pabaigos žavėtis taikliais didelio ir mažo, gyvybingo ir snaudžiančio, glotnaus ir kampuoto kontrastais.
Parodoje „Įtrūkusi baltuma“ turime progos pamatyti ne tik stambių formų keramines skulptūras, bet ir grakščias baltas porceliano miniatiūras, keraminius pano. Taip pat – visą seriją mišrios technikos paveikslų, kuriuos dailininkė sukūrė per pastaruosius kelerius metus, naudodama popieriaus masės, specialių dažų, atspaudų efektus. Dailininkė viena pirmųjų Lietuvoje ėmėsi bandyti porceliano technikos galimybes.
Gamta, kosmosas, organinių ir geometrinių formų atsiradimas ir kaita, filosofiniai apmąstymai, erdvės ir laiko santykis – tai yra pagrindinės L.Šulgaitės kūrybos temos.
Parodoje aiškiai juntama teigiama dailininkės nuostata pasaulio ir jo reiškinių atžvilgiu, smalsus žvilgsnis į gamtos fenomenus. Toks pasaulėvaizdis dabarties dailės kontekste – įdomus ir savitas, juk neretai šiuolaikinis menas kupinas nihilizmo, socialinės aplinkos nagrinėjimo.
Vaizdas iš palėpės
Paklausta, iš kur semiasi įkvėpimo, kaip atsiranda sudėtingos plastikos keraminiai kūriniai ir paveikslai, L.Šulgaitė aiškino, kad iš pirmo žvilgsnio racionalūs ir gerai apgalvoti jos kūriniai dažnai atsiranda labai spontaniškai.
„Gyvenu palėpėje, tad pro savo namų langus matau vien namų stogus, bokštų viršūnes, šlamančias medžių šakas ir dangaus platybes.
Netikėtas vėjo gūsis, įdomios formos debesis ar saulės šviesa gali tapti mano darbo provaizdžiu. Tačiau lygiai taip pat kūrybinį postūmį kartai suteikia ir mano mėgstamo poeto Rainerio Marios Rilke's eilėraščiai“, – šypsodamasi pasakojo L.Šulgaitė.
Paroda „Įtrūkusi baltuma“ pavadinta vieno geriausių dailininkės kūrinių garbei. Parodoje šio darbo Lietuvos žiūrovai išvysti negali – jis dar sovietiniais metais tapo Rusijos Kuskovo miesto keramikos muziejaus nuosavybe.
Pasak parodos rengėjų, šis L.Šulgaitės darbas – tai tikra jos kūrybos viršūnė. Jame darniai susiliejo tobula, matematiškai tiksli forma ir gilus meninis pajautimas.
* * *
L.Šulgaitės pelnyti apdovanojimai
* 1971 m. pelnė aukso medalį tarptautiniame Faencos (Italija) keramikų konkurse.
* 1979 m. apdovanota sidabro medaliu tarptautiniame Faencos (Italija) keramikų konkurse.
* 1991 m. laimėjo sidabro medalį tarptautinėje Sopoto (Lenkija) keramikų trienalėje.