Dar gerokai prieš S.Dinnerstein pasirodymą Nacionalinėje filharmonijoje tarp melomanų sklido kalbos apie šią įtaigią, kerinčią, vieną įdomiausių JAV pianisčių.
36 metų viešnios rečitalis sutraukė daug žinomų šalies kultūros žmonių. Salėje prieš koncertą tvyrojo laukimo įtampa, o išėjus į sceną solistei – mirtina tyla.
Koncertas pakeitė likimą
S.Dinnerstein skambino kūrinį, kuris pakeitė jos likimą, – Johanno Sebastiano Bacho „Goldbergo variacijas“.
Šis 30 variacijų superciklas, vadinamas „klaviatūros Everestu“, nulėmė prieš porą metų jau gana brandaus amžiaus solistei kontraktus su prestižinėmis vadybos ir įrašų kompanijomis, kvietimus koncertuoti garsiose Amerikos ir Europos salėse.
Tai įvyko po S.Dinnerstein debiuto Niujorko „Carnegie Hall“, kuriam pianistė pasirinko „Goldbergo variacijas“.
Iki tol muzikantė ramiai tūnojo Brukline neturėdama net vadybininko.
Ji grojo mokyklose, slaugos namuose, bendruomenių centruose, surengė pirmąjį klasikinės muzikos koncertą Luizianos kalėjime.
Debiutas „Carnegie Hall“ sviedė niekam nežinomą atlikėją į kultinio pianisto Glenno Gouldo šlovės aukštumas.
Mat šio prieš dvidešimt penkerius metus mirusio ekscentriško menininko genialumas buvo tapatinamas su „Goldbergo variacijomis“.
Prie šlovės dar nepriprato
Tačiau G.Gouldo atliekamas J.S.Bachas svingavo tarytum pamišęs, tuo tarpu S.Dinnerstein skambinimą kritikai lygina su religine patirtimi.
Per koncertą Vilniuje solistė panardino salę į ramią kontempliaciją, išsižadėdama bet kokių artistinio temperamento proveržių ir efektų.
„Kiekviena variacija – tai individuali būsena ar nuotaika, atskiras garsų pasaulis ir unikalus emocijos šešėlis.
„Goldbergo variacijoms“ reikia ne tik didelės fizinės ištvermės, bet ir intelektualinės koncentracijos.
Pagrojusi šitą kūrinį, aš jaučiuosi kaip po ilgos, sekinamos kelionės“, – neslėpė S.Dinnerstein.
Pianistė prisipažino, kad labai mėgsta vokiečių muziką, nes joje dera emocijos ir racionalumas.
Mokėsi laukdamasi kūdikio
80 minučių trukmės „Goldbergo variacijas“ S.Dinnerstein išmoko laukdamasi vaikelio, nes tuo metu jai norėjosi groti „ką nors didinga“.
Sūnaus, kuriam dabar šešeri, gimimą, o ne karjeros šuolį solistė iki šiol vadina didžiausiu savo gyvenimo iššūkiu.
„Vis dar ieškau viduriuko tarp aktyvios koncertinės veiklos ir asmeninio gyvenimo. Pastarieji metai man – didelių išbandymų ruožas: debiutą lydi debiutas. Mano gyvenime atsirado daug stresų, mažiau laiko būnu su šeima. Laimė, kad turiu mylimą vyrą, kuris pavaduoja mane namuose. Keliaudama labai ilgiuosi šeimos“, – guodėsi S.Dinnerstein.
* * *
Edmundas Gedgaudas, muzikos kritikas
Atlikimo dramaturgija – neįprasta
S.Dinnerstein galėjo būti kažkieno paskatinta pateikti viešumai tokią liguistai subjektyvią „Goldbergo variacijų“ interpretaciją, kurioje nyksta muzikos architektonika, ryškėja labai neįprasta kūrinio dramaturgija. Gilindamasi į detales, pianistė jas sentimentaliai reikšmina, regzdama ašaringus monologus. Gal prieš 15 metų jai būtų pasakę: baikit kvailioti. Bet šiais laikais ir ne tokie kliedesiai tampa „koncepcijomis“ (ko tik neprisižiūrime teatrų scenose!). Ir vis dėlto kitą dieną po koncerto kažkodėl daug apie ją galvojau.