Jei Stalino epochoje Sovietų Sąjunga laikėsi komunizmo idėjos ir jo simbolių, dabar ji neturi jokios idėjos. Lieka tik izoliacija. O tada grįšime į viduramžius“, - perspėja Vladimiras Sorokinas.
XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios rusų literatūra neįsivaizduojama be V.Sorokino. Rusiškojo postmodernizmo pradininko ir lyderio darbai nebuvo leidžiami SSRS, bet buvo džiugiai priimti Prancūzijoje ir Vokietijoje. Tik įsibėgėjus “perestroikai” 1989-aisiais V.Sorokino knygos pasirodė ir Rusijoje.
Dabar ir vėl šio rašytojo kūriniams pasirodyti Rusijoje – keblu. Naujausias V.Sorokino romanas „Opričkino diena“ išleistas Ispanijoje („Opričnina“ - caro Ivano Rūsčiojo laikais įsteigta slaptoji tarnyba, turėjusi persekioti ir žudyti valdžios priešininkus - red. past.). Šiemet jį planuojama išleisti ir Lietuvoje.
1999 metais išėjusi V.Sorokino knyga „Mėlyni lašiniai“ sukėlė didelį skandalą Rusijoje. 2002-aisiais V.Sorokinas buvo apkaltintas pornografija ir teisiamas, o V.Putinui ištikima jaunimo organizacija „Naši“ demonstratyviai naikino jo knygas prie Didžiojo teatro.
Ispanijos dienraščio „El Pais“ žurnalistas susitiko su rašytoju jo namuose Maskvos priemiestyje.
„Draugas sakė, kad parašiau knygą apie burtus, - pradeda kalbą V.Sorokinas. - Burtais galima nugalėti ligas ar mirtį. Iš tiesų nepagalvojau apie tai, kai rašiau, bet man patiko idėja. Idėja, kuri yra sėjama rusų mintyse: Rusija gali vėl nuleisti geležinę uždangą ir atsitverti nuo velniškųjų Vakarų“.
Savo naujojoje knygoje V.Sorokinas kalba apie Rusijos istoriją, projektuodamas joje šiandieną: „Jei uždanga vėl pakils, priešingai nei valdant Stalinui, Rusija paskęs savo praeityje, sakyčiau XVI amžiuje, Ivano Rūsčiojo laikuose. Jei Stalino epochoje Sovietų Sąjunga laikėsi komunizmo idėjos ir jo simbolių, dabar ji neturi jokios idėjos. Lieka tik izoliacija. O tada grįšime į viduramžius - ne tik ideologine, bet ir stiliaus prasme“.
Romanas nešykšti kritikos ir Stačiatikių bažnyčiai. „Stačiatikių patriarchai labai kvailai pasielgė, kai ekskomunikavo Levą Tolstojų. Rusijoje yra pilna kvailių, ir Bažnyčia - ne išimtis“, - teigia rašytojas.
Pasak V.Sorokino, dabar valdžioje - sunerimusi, dažnai paranojiška jėga: „Jei pažvelgtume V.Putinui ir D.Medvedevui į veidus, pamatytume ten nerimą“.
Už tokias kalbas „Naši“ V.Sorokino asmenyje mato Vakarų piktąją dvasią. Jis prisimena tą tragišką kultūrinio fašizmo dieną, kai prie Didžiojo teatro buvo naikinamos jo knygos: „Tuomet buvau labai sukrėstas, tačiau „Opričniko diena“ nėra tiesioginis atsakas jiems. „Naši“ greičiau yra mažieji opričnikų broliai, šiandienos komsomolai“, - juokiasi rašytojas. Pasak jo, 2002-ieji tebuvo tyrimas, kas atsitiks, jei bus užpulti rašytojai. V.Sorokino byla paliepus iš aukščiau po metų buvo uždaryta.
„Matot, tai buvo metai, kai Rusiją garbės svečio teisėmis pakvietė į Frankfurto knygų mugę“, - paaiškino rašytojas.
O šiandien? „Girdėjau, kad norėtų mane uždaryti porai metų, kaip pavyzdį kitiems rašytojams. Tačiau kol kas rašytojai jiems nerūpi, jiems svarbu išnaikinti žurnalistus ir nepageidaujamus politikus“, - teigia V.Sorokinas, kurio sovietinė režimo patirtis grįžta atėjus naujajam carui V.Putinui.
Pasak rašytojo, jo kūriniai - tai reakcija į visuomenę, kurioje gyvena. Bet tai ne pamfletai ar satyros, o literatūriniai kūriniai. „V.Putino epochoje labai paplito antiutopiniai romanai. Viktoras Pelevinas, Olga Slavnikova, Dmitrijus Bikovas - visi jie rašo apie ateitį ir tai yra jų reakcija į dabartį“, - sako rašytojas.
V.Sorokinas nesirįžta prognozuoti, kokia ateitis laukia rašytojų, tačiau neabejoja, kad bus pradėtas kultūrinis valymas: „V.Putinas į savo politiką jau įtraukė jaunuosius rašytojus, ragindamas rašyti pozityviai. Bet juk jis turės kažko imtis prieš atsisakančius paklusti. Rusijos knygyne ant vienos lentynos nebus ir neigiamų, ir teigiamų dalykų“.