„Margiris“ prieš „Žalgirį“

Suprantama, šio filmo misija – ir tapti solidžia eksporto preke, visų pirma skirta užsienio vartotojams, savotišku kultūriniu pagrindu mūsų vertybėms, visos šalies įvaizdžiui kurti. Nors neturime jokios šių dienų patirties kurti tokius filmus, tai, be abejonės, privalės būti reprezentacinis kūrinys. Tačiau lietuvių kino kūrėjų, pasirengusių perkelti į kino juostą savąją garbingų mūsų tautos istorijos epizodų interpretaciją, netrūksta.

Stokojama vieno – pinigų. Tiksliau, aiškios politinės valios skirti tokiam projektui Lietuvos kino istorijoje dar neregėtus keliolika milijonų litų. Be to, kaip dažnai tokiais atvejais atsitinka, dar nė nepradėtą įgyvendinti projektą jau apipynė intrigos ir dviejų kino kūrėjų komandų nesantaika.

Mintis Lietuvoje sukurti vaidybinį istorinį filmą kilo dar 2003 metais, svarstant Lietuvos tūkstantmečio minėjimo projektus. Į jų sąrašą Vyriausybės nutarimu buvo įtrauktas ir filmas, kurio kūrimui buvo numatyta skirti 2 mln. Lt. Po ketverių metų istorinio filmo sumanymas į priekį mažai tepasistūmėjo – Kultūros ministerija tesugebėjo atrinkti du geriausius galimo filmo scenarijus ir konstatuoti tai, kas buvo aišku iš pat pradžių – įspūdingo, šimtmečių senumo epochų atmosferą meniškai atkuriančio filmo už tokius menkus pinigus nepastatysi.

Kitų, išskyrus 1000-mečio minėjimo programos, filmo finansavimo šaltinių vis dar nesėkmingai tebeieškoma, o kino kūrėjų pasaulis ūžia nuo gandų apie esą neskaidrius filmo kūrėjų atrankos kriterijus.

Ir švietimui, ir eksportui

Vienas iš istorinio filmo kūrimo projekto koordinatorių Kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas primena, kad Lietuvoje nuo „Herkaus Manto“ laikų nebuvo sukurtas nė vienas vaidybinis istorinis filmas. „Kiekvienos valstybės garbės reikalas atkurti savo istoriją per meno kūrinius, taip pat ir per kiną.

Kada, jeigu ne dabar, kai ruošiamės švęsti Lietuvos 1000-metį“, – kalba ministerijos valdininkas. Anot jo, kuriant šios įspūdingos datos minėjimo programą, nutarta pastatyti filmą, kuris „ir lietuvių patriotinius jausmus pakurstytų, ir užsieniečiams primintų didžius mūsų istorijos įvykius“. „Filmą, jeigu tik jis bus sukurtas, rodysime Lietuvos mokyklose, per projekte dalyvaujančius užsieniečius prodiuserius populiarinsime užsienyje, ypač tose valstybėse, kurios istoriškai susijusios su Lietuva“, – „Versus“ dėstė vienas Kultūros ministerijos vadovų.

Tačiau, pabrėžė jis, toks filmas turėtų būti įdomus ir plačiajai auditorijai. „Kūrėjai turėtų rasti aukso vidurį – ir remtis realiais istoriniais įvykiais, ir įdomiai juos interpretuoti, įterpiant į žmogiškųjų dramų peripetijas, – ministerijos poziciją atskleidžia Širvinskas. – Istorija – šventas dalykas, o kinas yra menas, sutraukiantis daugybę žiūrovų. Pastaraisiais metais matome, kad lietuviai yra išsiilgę savo, lietuviško kino – tokios premjeros sudomina galybę žiūrovų.“

Trūksta milijonų

Būsimojo filmo koncepciją svarsčiusi valdininkų ir menininkų komisija nusprendė, kad nėra prasmės kurti kamerinį nedidelio biudžeto istorinį filmą. „Šitas filmas turi būti įspūdingas. Jeigu kalbame apie didingus istorinius įvykius – jie ir turi būti pavaizduoti didingai. Įspūdingos dekoracijos, daug aktorių, tiksliai perteikta epochos dvasia. Tai daug kainuoja“, – neabejoja Širvinskas. Jis sutinka, kad „negali būti nė kalbos“, kad tokiam filmui sukurti pakaktų dar 2003 metais 1000-mečio programoje numatytų 2 mln. Lt.

„Tačiau realiai kol kas turime tiek. Iš kur gauti dar dešimt milijonų – nežinau. Tai turėtų būti specialus, proginis valstybės užsakymas ir tada Vyriausybei reikėtų surasti lėšų jam įgyvendinti. Iš kasmečio kultūrai skirto biudžeto tokio filmo mes tikrai nesukursime“, – įsitikinęs Širvinskas ir nurodo, kad visam 2008 metų kinui – meniniam, dokumentiniam, animaciniam – valstybės skirtas biudžetas tesiekia 8 mln. Lt. „Negalime visų pinigų atiduoti vienai istorinei dramai. Bet net ir viso šio biudžeto tokiam projektui nepakaktų“, – sako ministerijos sekretorius.

Jis pripažįsta, kad filmo finansavimo klausimą reikia išspręsti kuo greičiau – tik gavę didžiąją dalį lėšų iš Lietuvos Vyriausybės filmo kūrėjai galėtų pradėti ieškoti paramos per užsienio fondus ir prodiuserius. Ir tik suformavę biudžetą filmo kūrėjai galės pradėti realius jo gamybos darbus, kurie net ir dirbant sparčiai, užtruks iki vienų metų.

„Jeigu norime filmo tūkstantmečiui – pinigų turime skirti vėliausiai kitų metų pradžioje“, – padėtį vertina Širvinskas.

Širvinskas tikina, kad Kultūros ministerija mėgins įtikinti Vyriausybę priimti „aiškų politinį sprendimą kurti vaidybinį istorinį filmą“ ir tada surasti jam lėšų iš kitų šaltinių nei kultūros finansavimui kasmet skiriamo „ir taip nepakankamo“ biudžeto.

Neišsirenka iš dviejų

Tačiau biurokratijos koridoriuose kol kas pasiklydęs kitas, rodos, paprastesnis nei nesamų milijonų paieška, sprendimas dėl istorinio filmo kūrimo: niekaip nesugebama apsispręsti, kuris iš dviejų geriausiais pripažintų būsimo filmo scenarijų vertas Vyriausybės finansavimo ir garantuoto būsimo šalies ir galbūt užsienio žiūrovų dėmesio.

Du labiausiai tinkamus filmo projektus Kino taryba išsirinko iš dešimties pateiktų. Tai epinė drama „Margiris“ apie XIV amžiaus lietuvių protėvių kovą už pagoniškas vertybes ir ją simbolizuojančią dramą – masinį susideginimą nenorint pasiduoti priešui Pilėnų pilyje.

Antrasis pretendentas – dviejų pusbrolių kunigaikščių Vytauto ir Jogailos santykių peripetijas vaizduojanti epinė drama „Žalgiris – geležies diena“, kurios kulminacinis momentas – bendra kova ir pergalė prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje.

Kiekvienam šių projektų buvo skirta po 50 000 Lt – tolesniam scenarijaus tobulinimui ir pristatymui užsienyje ieškant galimų bendradarbių.

„Margirį“ statyti pretenduoja Šarūnas Bartas – vienas ryškiausių naujosios lietuvių kinematografininkų kartos atstovų, kuriantis Vakaruose jau įvertintą laisvos struktūros filosofinių asociacijų kiną. Scenarijų „Margiriui“ rašo prozininkas ir dramaturgas Marius Ivaškevičius. Bartas ir jo komanda jau seniai įvertino koprodukcijos – bendradarbiavimo su užsienio prodiuserių kompanijomis svarbą kuriant kiną menkai kultūrą finansuojančioje Lietuvoje. Savo kontaktais kūrybinė grupė naudotųsi ir šį kartą, kurdama jai neįprastą tradicinį meninį filmą. Jų skaičiavimais, „Margirio“ ekranizacija kainuotų apie 11,5 mln. Lt.

Ši komanda Vyriausybės prašytų skirti 7 mln. Lt, o likusius pinigus susirastų pati. Filmą „Žalgiris – geležies diena“ nori kurti kine senokai matytas Raimundas Banionis, 9-ojo dešimtmečio pabaigoje išgarsėjęs keliais populiariais to meto jaunimo dramas atskleidusiais vaidybiniais filmais. Scenarijų šiai dramai ketina rašyti poetas ir dramaturgas Justinas Marcinkevičius, kuris Žalgirio mūšio įamžinimo dramoje ėmėsi jau seniai, kai Lietuvoje dar nė neketinta statyti istorinio filmo. Prieš kelerius metus mūsų literatūros grandas pats susirado Banionį ir pasiūlė jam bendradarbiauti. Aplink šiuos kūrėjus susibūrusi prodiuserių grupė taip pat jau yra suradusi koprodukcija susidomėjusių partnerių užsienyje. Ši komanda Vyriausybės prašo skirti apie 12 mln. Lt, dar maždaug 5 mln. ketinama susirasti užsienyje ir per rėmėjus Lietuvoje.

Prieš kelis mėnesius Kino taryba nusprendė, kad labiau tinkamas „Margirio“ komandos atliktas darbas – stipresnis siūlomas scenarijus. Tačiau kol kas Vyriausybei dar nepasiūlyta finansuoti būtent „Margirio“ kūrimą.

Kaltina intrigomis

„Klausimas vis dar atviras“, – pripažįsta Širvinskas. Anot jo, projekte Pilėnų drama pristatyta geriau, tačiau abiejų filmų scenarijus dar reikia tobulinti. Jis atkreipia dėmesį, kad artėja ir dar viena didžiulė sukaktis – Žalgirio mūšio 600-osios metinės, kurios bus švenčiamos 2010 metų liepos 15 dieną.

„Tad ir kyla klausimas – ar nevertėtų sujungti šių dviejų datų – 1000-mečio ir mūšio metinių – į vieną ir sukurti joms abiem tinkamo filmo“, – svarsto Širvinskas.

Nusprendus filmo kūrimą susieti ir su žymiųjų kautynių metinėmis, „Žalgiris – geležies diena“ liktų vieninteliu pretendentu istorinio vaidybinio filmo konkurse. „Tai visiškai nesąžiningas elgesys. Pinigų skyrimas specialiai vilkinamas tam, kad „pritemptų“ laiką prie Žalgirio mūšio datos. Tokio kriterijaus nebuvo skelbiant konkursą“, – piktinasi „Margirio“ kūrėjų grupei atstovaujantis prodiuseris Donatas Žvalionis. Jis kaltina Kultūros ministeriją „neaiškiomis intrigomis už uždarų durų“.

Anot prodiuserio, Kino tarybai Pilėnų drama pasirodė išbaigtesnė, aiškesnė, be to, geriau pagrįstos jo statymui reikalingos lėšos. „Tai labai stiprios dramaturgijos kūrinys apie amžiais aktualią dilemą – auka vardan laisvės ar prisitaikymas gyventi vergovėje. Tuo tarpu mūšis – tik vienas epizodas ilgoje šalies istorijoje“, – argumentus „Versus“ dėsto „Margirio“ kūrybinės grupės atstovas.

„Žalgirio mūšis – pasididžiavimo vertas Lietuvos istorijos epizodas. Nesame tokie jau bėduliai, kad ir sau, ir Europai pasakotume vien graudžias istorijas. Palyginkite dvi istorijas – viena pergalės, kita – išsižudymo“, – konkurentams oponuoja „Žalgiris – geležies diena“ pasiryžusios prodiusuoti kompanijos „Studija 2“ direktorius Arūnas Stoškus.

Kita Bartui talkinanti prodiuserė Jurga Dikčiuvienė pažymi, kad istorinio kino atranka yra „labai politizuotas procesas, kuriam diriguoja ne menininkai, o politikai“. „Menininkams aišku, kad Barto medžiaga stipresnė, o politikai sako – nereikia mums tų susideginusių žmonių“, – ironizuoja prodiuserė.

Nepaisant kylančių kliūčių, aplink režisierių Bartą susibūrusi komanda nepraranda vilties kibti į istorinio filmo kūrimą.

„Nors tokio darbo dar nesame darę, mums labai įdomu. Margiris – labai stipri asmenybė, Pilėnų kautynės – labai ryškus įvykis. Tai labai gera dramaturginė medžiaga filmui. Be to, puiki proga parodyti to laikmečio papročius, apeigas, kostiumus“, – imtis darbų nekantrauja Dikčiuvienė.

Pasak jos, būtent pastangos atkurti šimtmečių senumo epochą, sukurti įspūdingas masines scenas istorinio filmo atveju ir kainuotų daugiausiai. Prodiuserė lygina, kad dabar Barto kuriamas pilnametražis vaidybinis filmas „Ne prieš ir ne po“ kainuos maždaug 4 mln. Lt, o „Margiriui“ reikėtų beveik tris kartus tiek lėšų.

„Turime ir potencialą, ir jėgų. Su Bartu mielai sutinka bendradarbiauti Vakarų prodiuseriai“, – savo komandos galimybėmis neabejoja prodiuserė. Jos atstovaujama studija „Kinema“ jau yra pasirašiusi ketinimų sutartį dėl pagalbos statant „Margirį“ su Prancūzijos prodiuserių kompanija „Lazennec“, užmegzti kontaktai su keliomis šiuo projektu besidominčiomis vokiečių kompanijomis.

„Bet praeis dar kažkiek laiko ir geri užsieniečių ketinimai išseks, jeigu nebus konkretaus finansavimo iš Lietuvos pusės“, – nerimauja prodiuserė.

„Kai tik paskirs finansavimą – darbus pradėsime iš karto, po savaitės“, – savo komandos jėgomis neabejoja ir Stoškus. Anot jo, istorinio epinio filmo biudžetas neišvengiamai didelis. Brangiausia šios komandos siūlomo filmo dalis – pačių Žalgirio kautynių epizodas. „Be to, čia daug herojų, vietų, įvykių. Juk siužetas apima vieną audringiausių Lietuvos istorijos laikotarpių“, – dėsto prodiuseris.

„Studija 2“ šiuo metu kuria vaidybinį pilnametražį režisieriaus Gyčio Lukšo filmą pagal Romualdo Granausko romaną „Duburys“.

„Šis projektas kainuos maždaug 3 mln. Lt. Bet tai šiuolaikinis kamerinis filmas, kuriame nedaug aktorių, vietų, nesudėtingos dekoracijos. Istoriniame filme situacija iš esmės skirtinga“, – didelį istorinio filmo biudžetą grindžia Stoškus.

Banionio komanda jau yra preliminariai susitarusi dėl filmo „Žalgiris – geležies diena“ koprodiusavimo su Europos kino paramos fondu „Eurimages“, Lenkijos kino institutu, be to, kolegos lenkai pasiryžę pasidalyti patirtimi – istoriniai filmai ten statomi nuolatos – bei suteikti galimybę filmuoti gerai išsilaikiusiose ir restauruotose Malborko, Vavelio pilyse.

„Kine pinigai traukia pinigus. Bet liūto dalį – maždaug 75% biudžeto turi skirti Lietuva, tik taip būsime šio projekto šeimininkai“, – dėsto prodiuseris. Jis neabejoja, kad naujasis filmas pritrauktų labai daug žiūrovų Lietuvoje. „Kalbėjomės su kino platintojais. Jie prognozuoja, kad lietuviška istorinė drama nušluostytų nosį „Titanikui“ ir „Simpsonams“, – optimistiškai nusiteikęs kino kūrėjų komandos narys.

Svarbiausia – gerai pasiruošti

Jaunųjų kolegų galimybėmis pastatyti įdomų istorinį filmą neabejoja vienintelis iki šiol tokį darbą atlikęs Lietuvos režisierius Marijonas Giedrys. 1972 metais jis pastatė prūsų tautos laisvės kovą vaizduojančią istorinę dramą „Herkus Mantas“.

„Tai pirmas ir kol kas paskutinis reikšmingas istorinis lietuvių filmas, įveikęs tikslios faktografijos stoką bei Lietuvos kino studijos materialinės bazės nepriteklius“, – apie šį filmą yra rašęs kino kritikas Saulius Macaitis.

Giedrys atkreipia dėmesį, kad iš tiesų ekranizuojant istorinę dramą tinkamos istorinės medžiagos suradimas, kuo tikslesnis vaizduojamo meto autentikos atkūrimas yra lygiaverčiai dalykai, kaip ir stipri dramaturgija, siužetas. „Nupiginsi kostiumą ir jis iš karto taps prasta butaforija“, – perspėja patyrimo šioje srityje nestokojantis režisierius.

Giedrys prisimena, kad „Herkaus Manto“ sukūrimas kainavo 2 mln. rublių. „Tai buvo milžiniška tiems laikams suma, paprasto filmo pastatymas tuomet kainavo 300 000–400 000 rublių“, – lygina režisierius.

Jis prisimena, kad pats filmavimas, montavimas ir garsinimas užtruko maždaug metus, tačiau dar bent tiek laiko prireikė pasirengti realiam darbui. „Sukurti kostiumus, scenografiją, surasti aktorius, ištobulinti scenarijų. Kur dar galybė buitinių organizacinių dalykų“, – pasirengimą filmavimui prisimena Giedrys.

„Ir tai mums buvo daug lengviau – juk dirbome vienoje šalyje. Dabar tektų filmuoti skirtingose valstybėse, tad organizacinio darbo – dar daugiau. Pinigai labai reikalingi, be jų nepajudėsi, bet be gero darbų organizavimo tokiame dideliame projekte taip pat prapulsi“, – perspėja režisierius.

„Metų pasirengimui mums nereikėtų – užtektų kokių keturių mėnesių. Dar pusmetis filmavimui, montavimui, garsinimui. Gauname pinigus ir po metų kviečiame į premjerą“, – entuziastingai kalba filmo „Žalgiris – geležies diena“ kūrėjams atstovaujantis Stoškus. „Normaliam pasiruošimui sugaištume metus. Vėliau – pati filmo gamyba, kuri užtruktų iki pusmečio“, – kiek ilgesnį laikotarpį nurodo prie „Margirio“ kūrimo ketinanti prisidėti prodiuserė Dikčiuvienė.

******

„Margiris“ Epinė drama 120 min. Režisierius Šarūnas Bartas Scenarijaus autorius Marius Ivaškevičius „Margirio, Pilėnų istorija – universali. Tai mūsų valstybės kūrimo tarpsnis, mūsų identiteto išsaugojimo kova. Tai šeimos drama – vyro, moters ir vaiko meilės istorija. Tai pasakojimas apie protėvius, pasiaukojusius dėl kiekvieno iš mūsų šiandien“, – rašoma filmo pristatyme.

Scenarijaus santrauka: Veikėjai: kunigaikštis Margiris ir jo nuožmus priešas vokiečių ordino riteris Jonas Liuksemburgietis, Margirio žmona Alsėda ir meilužė žynė Adlinga, vokietis riteris Liudvikas ir jo meilužė pagonė lietuvė Siesa.

Filmo veiksmas vyksta 1329–1336 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Lenkijos karalystėje, vokiečių ordino valdomoje Prūsijoje, Brandeburgo žemėje. Riteris Jonas Liuksemburgietis pasiunčiamas smogti ir suardyti vakarinį Lietuvos pilių tinklą – paskutinį Europos pagonių bastioną. Jėga ir karingumu garsėjantį vokietį Lietuvoje pasitinka lygiavertis priešas – ryžtingas žemaičių kunigaikštis Margiris. Šių dviejų asmenybių kovos fone pasakojamos ir kelios meilės istorijos. Tai asmeninė Margirio drama renkantis tarp pareigos šeimai ir meilės įtakingai pagonių žynei Adlingai, Jono Liuksemburgiečio santykiai su širdies dama dvaro ponia Klara, tragiška vienuolio riterio Liudviko ir priešą pamilusios pagonės Siesos santykių istorija. Filmo kulminacija – masinis lietuvių susideginimas priešų apgultoje Pilėnų pilyje. Savo rankomis nužudęs žmoną Alsėdą ir sūnų Vytenį, kunigaikštis Margiris duoda ženklą savo įgulai rinktis savanorišką mirtį – žūti, bet nepralaimėti, įžengti į savo rojaus sodus netapus vergais.

******

„Žalgiris – geležies diena“ Epinė drama 120 min. Režisierius Raimundas Banionis Scenarijaus autorius Justinas Marcinkevičius

„Filme atskleidžiama Lietuvos kunigaikščių santykių evoliucija, rodoma, kaip asmeninių ambicijų kurstomus vaidus keičia bendros pergalės siekis, vaizduojamas dviejų asmenybių – Jogailos ir Vytauto, dviejų valstybių suartėjimas, padėjęs sutelkti lemiamam mūšiui daugelio tautų karius, laisva valia susijungusius lemiamai kovai su mirtinu priešu“, – rašoma filmo pristatyme.

Filmo veiksmas vyksta 1382–1410 metais – prasideda Vytauto pabėgimu iš Krėvos pilies, kur jį laikė įkalinęs jo pusbrolis Jogaila, ir baigiasi jungtinės lenkų, lietuvių, rusų, baltarusių, čekų ir totorių kariuomenės pergale prieš Kryžiuočių ordino riterių ir jų sąjungininkų kariuomenę Žalgirio lauke. Dramos bruožų filmui suteikia nuolatinė Vytauto ir Jogailos kova dėl valdžios. Ypatingas vaidmuo skirtas ir Markwardui, kuris tampa Vytauto bičiuliu šiam ieškant paramos ordine, bet vėliau, pusbroliams nutarus suvienyti jėgas kovoje su kryžiuočiais, atsiduria aršiausių priešų stovykloje. Atskleidžiama Lenkijos sosto paveldėtojos Jadvygos, priverstos tekėti už Jogailos politiniais tikslais, drama. Sujaudina liūdna Augustės – moters, savo meilę vyrui iš priešo stovyklos turėjusios paaukoti vardan lojalumo tėvynei. Sudėtingus politinius manevrus ir asmenines dramas vainikuoja įspūdingos masinės Žalgirio mūšio scenos, vienoje kurių Vytauto įsakymu nukirsdinamas buvęs jo bičiulis vokietis Markwardas.