Pasak režisieriaus J.Vaitkaus, spektaklyje susipina keletas temų -
pseudopatriotizmas, veidmainystė, apsimetinėjimas.
„Dabar tikriausiai yra madingas išsilaisvinimo, turėjimo, vartojimo,
pinigų alkis. Visuomenė karščiuoja, kaip ir žmogus. Apie tai reikia kalbėti
ir aiškintis. Grįžti į istorijos pradžią ir apmąstyti mūsų situaciją
šiandien. Mes kalbame apie mokslą, istoriją, patirtį, karus, bet nieko iš to
nepasimokome.
Gal ir verta tą pjesėje esantį negatyvą ištraukti į paviršių
ir parodyti, gal nušviesime kieno nors sąmonė. Skaudu kai neteisybė,
buitinis plėšrumas dar labiau veši negu anksčiau. Tada ir pamąstai, kas
mes per žmonės, kas mes tokie“, - pranešime spaudai cituojamas režisierius.
Spektaklyje, kurio premjera įvyks vasario 15 ir 17 dienomis, pagrindinius
vaidmenis kuria Rolandas Kazlas, Asta Baukutė, Severija Janušauskaitė,
Antanas Šurna, Arnoldas Jalianiauskas, Kristina Andrejauskaitė, Aleksas
Kazanavičius, Andrius Bialobžeskis, Aušra Pukelytė, Lukas Petrauskas.
Spektaklio scenografas - Gintaras Makarevičius, kompozitorius - Kipras
Mašanauskas, kostiumus sukūrė Sandra Straukaitė.
Lietuviškos dramaturgijos puoselėtojas, žymus poetas ir vertėjas
P.Vaičiūnas (1890 - 1959) į teatrą žiūrėjo kaip į pilietinio ir moralinio
auklėjimo priemonę, tad savo dramos veikaluose gvildendavo aktualias
tautines, socialines ir moralines problemas. P.Vaičiūnas tarpukario
laikotarpiu bendradarbiavo su režisieriumi Borisu Dauguviečiu, kuris
kiekvieną sezoną statydavo po kelias P.Vaičiūno specialiai Valstybės teatro
aktoriams parašytas pjeses.
1926 metais pasirodžiusiame spektaklyje „Patriotai“ netrūko kritiškos,
atviros, neigiamos pozicijos „miesčioniškos“ visuomenės atžvilgiu. Tada
režisierius pagrindinį dėmesį skyrė darbui su aktoriams, sukurdamas ryškius,
sodrius realistinius charakterius, kurių pagrindą sudarė paties dramaturgo
pateikti „gyvenimiški“ herojai, dauguma jų - valdžios atstovai.