Tačiau būtent į „Menų spaustuvę“ vieną anos savaitės rytą traukė didelis būrys inteligentiškų asmenų. Ko? Ankstyvas spektaklis ar koncertas?
Ne – spaudos konferencija. „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ skelbė savo programą.
Susirinko miesto ir šalies kultūros valdžia, kultūros sostinės galvos, idėjų autoriai ir vykdytojai, kitose valstybėse dirbantys Lietuvos kultūros atašė, žurnalistai, fotografai, televizijų operatoriai.
Visiems teko apeiti statybininkų tvoras ir perklampoti balas. Ir visi vos sutilpo vienoje mažoje iš sutvarkytų didelės spaustuvės patalpų. Matyt, kažkoks stebuklas juos traukė, nes kas nesutilpo viduje, klausėsi koridoriuje.
Iš tiesų stebuklas: į džiugius ir sklandžius vedėjos klausimus dalyviai atsakinėjo džiugiai ir sklandžiai, su pasididžiavimu ir tikėjimu, kad įvyks tai, kas turi įvykti. Vardijo būsimus renginius ir žadėjo, kad „kultūros niekada nebus per daug“.
Viskas panėšėjo į gerai išmoktos pamokos atsakinėjimą. Lyg kokiame pirmūnų suvažiavime. Niekas iš kalbėjusiųjų nesiskundė, kad ko nors trūksta ar kad juos drasko abejonės.
Klausiausi tų kultūros sostinės planų iš pradžių salės prieigose, po to koridoriuje, galiausiai ir kieme – puikiai girdėjosi. Ir puikiai buvo matyti statybos pastoliai ir visa technika, supanti niekaip nepabaigiamą rekonstruoti „Menų spaustuvę“.
Ar visos tos sklandžios kalbos „Menų spaustuvei“ reiškia, kad matyti šviesa tunelio gale? Juk nemažai kultūros sostinės renginių numatyta būtent čia.
Ar iki 2009-ųjų keliaaukščio pastato rekonstrukcija bus baigta, kiemas išgrįstas, statybininkai su visa mašinerija išvažiavę, o menininkai atsikraustę?
Ir techninis personalas suburtas ir veikiantis, nekalbant jau apie pačią scenos techniką? Ar tai atsiras vienu mostu, vos išaušus išganingiems kultūros sostinės metams?
Tai tik menka dalis klausimų, kuriems nebuvo vietos ir laiko sklandžiojoje spaudos konferencijoje purvino kiemo apsuptyje.
Ar tik tai nereiškia, kad kultūros sostinę raginama kurti vien entuziazmu ir geranoriškumu?
Kultūros sostinės kitose šalyse pasistato naujas erdves meno kūriniams. Stavangeryje (Norvegija) šią vasarą vieną tokią atidarys Oskaro Koršunovo „Hamleto“ premjera. Lietuvoje režisierius net neturi kur jos repetuoti.
Ir Eimunto Nekrošiaus „Idioto“ premjera „Vilniuje – Europos kultūros sostinėje“ turės kaip nors įsisprausti į Nacionalinį dramos teatrą. Ir į „Menų spaustuvės“ griaučius sutilps visi, kuriems reikės. Entuziastingai.