Žiūrėkite reportažą apie naująją knygą.
Šilutės rajono Rusnės salos bendruomenė šiai datai šiemet nominuos net
tradicinę pavasario atgimimo šventę „Šaktarpis“. Ji vyks balandį.
Šilutės savivaldybės viešoji Fridricho Bajoraičio biblioteka vasario
15-ąją visuomenei pristatė penkerius metus rengtą fotografijų albumą
„Šilutė. Potvynis ir jo žmonės“. Tik jis nebuvo skirtas minimai datai.
1000 egz. tiražu išleista 164 puslapių knyga, kurioje sudėti 21
autoriaus tekstai ir 19 fotografų nuotraukos ant kreidinio popieriaus
Šilutės savivaldybės istorijoje išėjo pirmą kartą.
Šis projektas, kurį vykdė F.Bajoraičio biblioteka ir vietos laikraščio
„Šilokarčema“ redakcija bei Viešoji įstaiga „Spaudos fotografų klubas“,
mokesčių mokėtojams atsiėjo 32 400 litų.
2003 metais pateikę paraišką trejų metų projektui, pinigų projekto
autoriai gavo iš Kultūros ministerijos, Kultūros ir sporto rėmimo fondo,
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Šilutės rajono
savivaldybės. Iš savo fondo parėmė ir Seimo narys Zigmantas Balčytis.
Iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Rygos į pamarį tris pavasarius iš eilės
vyko fotografai, juos aptarnavo keli seniūnai, iš anksto buvo parūpintos
nakvynės, specialus automobilis, orlaivis, kateriai ir t.t. Tokių
sąlygų kasdien pamaryje potvynius braidantys fotoreporteriai niekada
neturėjo ir nuoširdžiai pavydėjo. Tad laukė stulbinančio rezultato.
Bet kviestinių fotografų darbo vaisius nepasirodė po trejų metų, kaip
žadėta, nei kitąmet. Jis išėjo tik dabar, prieš 2008-ųjų Vasario
16-ąją. Kodėl - niekas nepaaiškino.
Daugiausia išspausdintų nuotraukų naujoje knygoje visgi yra ne
anuometinio didmiesčių desanto, o šilutiškio 43-ejų Rolando Žalgevičiaus.
Jis vienintelis užfiksavo 1999 ir 2002 metais buvusių grėsmingiausių
pastarojo dešimtmečio potvynių krašte akimirkas ir pateikė nuotraukas iš
savo archyvų. Daugelis šių nuotraukų buvo spausdintos ir „Lietuvos
ryte“. Į albumą pakliuvo 34 jo nuotraukos. „Bet knygos dizainerė
nelabai norėjo jas įdėti“, - tarstelėjo man, užrašydamas autografą.
Šio fotografo nuotrauka darbo vietoje - su fotoapratu ant kaklo ir
irklu rankose pakeliui per vandenis iki nuskendusios amfibijos prie
Sausgalvių - taip pat vienintelio pakliuvo į knygą. Pelnytai - tik
jis vienas per potvynius kasmet rizikuoja sveikata ir gyvybe dėl
išskirtinių kadrų.
Istorijai liks puikus įrodymas, kokiomis sąlygomis ir technika 20 ir 21
amžių sandūroje dirbo eiliniai fotoreporteriai provincijoje. Ir kokias
dramatiškas situacijas įamžino.
Gėlių puokštes ir net dešrų bei kumpių pintinę per knygos pristatymą
gavo fotografų klubo vadovas Jonas Staselis, sakęs kalbą apie turimą,
bet mūsų nepastebimą vandenų grožį. Albume tą grožį, be J.Staselio,
atskleidė ir Ramūnas Danisevičius, Kęstutis Vanagas, Valdas Kopūstas,
Rolandas Parafinavičius ir kiti fotografijos autoritetai.
Į knygos pristatymą atvyko ir Rūgalių kaimo senbuvis 58-erių Maksas
Jokaitis. Jį rengėjai pakvietė, kad padovanotų knygą, ant kurios
viršelio yra jo nuotrauka per 2002 metų potvynį. Tarp tvarto ir trobos
jis tada plaukiojo ant plastiko plokštės. Fotografavo R.Žalgevičius.
Bet M.Jokaičio net pavardės knygoje nėra. Kaip ir daugelio kitų herojų.
Knygos tekstai yra sukompiliuoti iš periodikos, netgi 25 metų senumo
sovietmečio žurnalų ištraukų. Atrodo, albumo autoriams buvo visai
nesvarbu tekstais, kaip ir nuotraukomis, atspindėti 20 ir 21 amžių
sandūros potvynių vaizdą ir žmonių nuotaikas..
Labiausiai į akis krenta, kad lyg apie gyvus rašoma seniai Anapilin
išėjusius šišioniškius, o apie polderinę sistemą - lyg ji tebebūtų
žuvis traiškanti rusiška archajika.
Tokių pastaraisiais metai liko mažai, nes pažangiems sraigtiniams
siurbliams per kelerius metus „Šilutės polderiai“ išleido milijonus
litų. Paskutinė rekonstruota siurblinė buvo 2007 gruodį Uostadvaryje,
prie seniausios krašte (1907 metais) statytos.
Mano kraštietis žurnalistas ir šalies etnokultūros žinovas iš Birštono
seniūnijos Jonas Albertavičius (1950-2003), kurio tekstai net keliose
vietose yra išspausdinti tarp nuotraukų, negalėjo nieko pataisyti, nes
avarijoje žuvo, kai projektas tik prasidėjo.
Jo 1987 metais „Švyturyje“ spausdinto straipsnio apie Mingės kaimo
šišioniškius ištraukos dabar išleistame albume „Šilutė. Potvynis ir jo
žmonės“ labiausiai neatitinka tikrovės - J.Albertavičiaus tada
kalbintas Erikas Šukys paskendo polderio kanale prie siurblinės netoli
Krokų lankos per didįjį 2002-ųjų potvynį, o brolis 80-ies Maksas užgeso
po avarijos šį sausį.
Broliai Šukiai buvo paskutinieji Mingės mohikanai, gimę, augę ir
gyvenimo saulėlydį sutikę potvynių krašte, lietuviškoje Venecijoje.
Gyvųjų tarpe nėra ir knygoje aprašomo Gerardo Prūso iš Šilininkų kaimo.
Tik brolis Ervinas moko vaikus pinti bučiukus ir tebežvejoja upines
nėges Nemune.
„Vis tiek ši knyga tiks dovanoms, nes puikiai atspindi mūsų kraštą“, -
po 30 litų pirko ir džiaugėsi į pristatymą atėję Šilutės žmonės.
Beje, profesionaliausiai tarp vandenų fotokamera pamaryje dirbantis
Ventės rago ornitologas Vytautas Jusys ir įspūdingiausią archyvą
sukaupęs šilutiškis Valmantas Mickevičius albumo rengėjų nesudomino.
„Ir mes su kolega Vaidotu Vilku jaučiamės kaip šalpiu skuduru gavę per
veidą“, - taip apibūdino jausmą, peržiūrėjus albumą, Sigitas
Grinčinaitis iš Rusnės, fotografuojantis potvynius kelis dešimtmečius.