J.Šeduikytė pasaką apie filosofiškai nusiteikusį žaltį Slieką ir žalią katinėlį Pašiauštą rašė vedama smalsumo.
„Susidūriau su tikrąja intriga, kai visame pasaulyje nė vienas žmogus – net pats autorius, nežino, kaip toliau seksis pasakos personažams.
Dėl leidybos buvo sunkiau – niekada nesu leidusi knygos, todėl labai pravertė patyrusių žmonių patarimai.
Už pradinį redagavimą esu dėkinga Liudvikui Jakimavičiui, į „Krontos“ leidyklą atvedė dizaineris Aleksandras Pogrebnojus. Tikiuosi, kad pirmas blynas nebus prisvilęs“, – kalbėjo pradedančioji rašytoja.
Dainininkė prisipažino neįsivaizduojanti, kas bus kūrinio skaitytojas – ar pasakas mėgstantys ir vaiką savo viduje dar jaučiantys suaugusieji, ar vaikai. Tačiau tikisi, kad atsiras būrelis žmonių, kurie, susipažinę su jos sugalvotais herojais, nusišypsos ir juos pamėgs.
J.Šeduikytė iš pradžių neketino rašyti pasakų, tačiau paskui jos tapo savotiška terapija: „Visuomet svajojau, kad kada nors parašysiu rimtą knygą. Tai turėjo būti romanas arba bent jau apsakymas.
Kūryba ir šiuo atveju pasirodė įnoringa ir nelabai nuspėjama – pirmieji į galvą toptelėję „didžiojo kūrinio“ žodžiai buvo „Seniai seniai, prie žalios kaip agurkų sriuba kūdros...“
Turėjau pasukti pasakos keliu, o tuo vėliau labai apsidžiaugiau, iki šiol tai – vienas mėgstamiausių ir šviesiausių literatūros žanrų.
Rašiau tada, kai buvo sunku. Man pasaka buvo savotiškas nusiraminimo būdas, todėl joje nėra tamsių emocijų ar nenugalėtų baimių. Tikiuosi, kad perskaitęs ją žmogus pagalvos: „Gal iš tiesų viskas tik į gera?“
Pasakos herojai Pašiauštas ir Sliekas labai atsargiai pažindinasi, mokosi suprasti ir priprasti vienas prie kito.
Atrodo, kad jie jaučiasi gerokai vieniši. Panašių jausmų patyrė ir pati Jurga. Tačiau dabar ji džiaugiasi, kad vienišumas pasitraukė iš jos gyvenimo. Pastaruoju metu ne tik dainavimo, bet ir kitų talentų savyje atrandanti atlikėja sako neketinanti savęs riboti.
„Žodis išlaisvina fantaziją, muzika pažadina norą šokti. Norisi atsikratyti baimių, kurios neretai trukdo laisvai judėti po žemę ar skrajoti padebesiais“, – sako J.Šeduikytė.