66 metų R.Rakauskas – romantiškų ciklų „Švelnumas“, „Žydėjimas“, „Įkvėpimo žemė“, „Pavasario mergaitės“ autorius.
33 metų G.Česonis už fotoalbumus „Tėvas Stanislovas“ ir „Pasivaikščiojimas po Kauno tvirtovę“ pelnė įsimintiniausio 2007 metų Kauno menininko vardą.
„99“ – parodos autorių metų suma.
Bučiniai per atlaidus
Abiejų fotografų gimtadieniai gana glaudžiai susiję su šventėmis. Ir nors abi jos stabteli ties gyvenimo ir mirties riba, lietuvių tradicijoje yra nuspalvintos visiškai skirtingomis emocijomis.
R.Rakauskas savo gimimo dieną praleido Ukmergės rajone, Žolinės atlaiduose Pabaiske. Atlaidų fotociklą menininkas kuria jau 7 metus.
„Pirmus dvejus trejus metus fotografavau daugiau portretus, tipažus, o paskui pamačiau tuos bendraujančius žmones, – pasakojo R.Rakauskas. – Juk atlaidai – tai nuostabus giminių ir pažįstamų suvažiavimas. Visi bučiuojasi, susitikę glėbesčiuojasi – tiesiog stebuklas.
Stoviu šventoriuje su fotoaparatu ir šaudau į visas puses. Tačiau tokių vaizdų galima rasti tik mažų miestelių atlaiduose. Nebevažiuoju į tuos didžiuosius, į kuriuos suvažiuoja inteligentai iš visos Lietuvos miestų. Jų bendravimas – šaltas“.
Tylios tėvo paieškos
G.Česonio gimtadienis – spalio pabaigoje. Per Vėlines fotografas lankėsi tėvo gimtinėje, Butrimonių kaime netoli Alytaus.
Su savo tetomis ir dėdėmis jis kalbėjosi apie tėvą, mirusį prieš dvidešimt metų. Parodoje autorius šiais labai asmeniškais prisiminimais dalijasi su visais žiūrovais.
Tėvo brolių veidai žvelgia iš didžiulių fotografijų, o ausinėse skamba jų pasakojamos istorijos. Stribai, kulkos, slapstymasis, tremtis.
„Man, kaip ir R.Rakauskui, labai svarbūs ryšiai tarp žmonių“, – sakė G.Česonis, per parodos atidarymą pasidžiaugęs, kad yra čia, o ne kur nors prie Niujorko dangoraižių ar Londono metro stotyje.
„Apie problemas visuomet galima kalbėti neakcentuojant kraujo, smurto ar blogio, – įsitikinęs fotografas.
Ir pridūrė: „ Įdomu, kad tik surengęs šią parodą sužinojau, kiek daug mano kartos žmonių turi panašios patirties. Kiek daug užaugusių be tėvo ar motinos“.
Labai intymios paslaptys
Panašaus požiūrio į žmogų, giminę ir istoriją vienijami menininkai į save žvelgia visiškai skirtingai.
R.Rakausko parodos dalis pradedama spalvotais jo autoportretais, kuriuose galima pamatyti fotomenininką net ir visai nuogą.
G.Česonis visų pasakojimų klausytoju paverčia lyg pro rūką matomą sūnų.
Tačiau sunku pasakyti, kuris iš fotomenininkų labiau atsiveria savo darbuose.
Nei vyresniojo nuogybė, nei jaunesniojo atvirumas nešokiruoja, tačiau intriguoja ir verčia susimąstyti apie trumpą akimirką tarp gimtadienio ir mirties.