Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA), kaip ir kitų šalies aukštųjų mokyklų, mokymo išlaidas valstybė dengia mažiau negu 50 procentų.
Tuo tarpu studijos čia – brangiausios šalyje: pagal išlaidas joms prilygsta tik laivavedžių ir pilotų rengimas. Užsidirbti ši mokykla neturi galimybių.
- Prieš porą metų sumanėte rinkti aukas akademijai per labdaros koncertus. Ar pavyko praturtėti? - „Lietuvos rytas“ pasiteiravo LMTA rektoriaus Eduardo Gabnio.
- Labiau – atkreipti visuomenės dėmesį į savo bėdas.
Kukliais labdaros pinigais galime nebent paremti studentų keliones į konkursus, jų studijų darbus.
Pavyzdžiui, šiemet LMTA studentai kurs apie 20 spektaklių. Kiekvienam jų vos sukrapštysime apie 1000 litų. O baigiamuosius studijų filmus jaunimas sukuria už 2000 litų.
Bandėme pardavinėti bilietus į savo koncertus – jų per metus surengiame 500. Tačiau tuomet reikia mokėti atlikėjams, muzikos autoriams, kitus mokesčius. Akademinio meno neįmanoma parduoti pelningai.
Net tie studentai, kurie moka už mokslą, neduoda pelno. Mat iš jų prašome beveik trigubai mažiau, nei kainuoja studijos. Jie sumoka 4400-6600 litų per metus.
Mokančių už mokslą yra apie 30 studentų. Tai daugiausia dainininkai. Mūsų studijos tokios brangios dėl to, kad studentams reikia individualių paskaitų.
Užsidirbantys iš papildomų studentų universitetai gali primokėti ir savo dėstytojams. LMTA dėstytojų atlyginimai yra patys mažiausiai tarp universitetų.
- Lietuviai mėgsta pasigirti unikalia muzikos ugdymo sistema, kuri kryptingai rengia muzikantą nuo meno mokyklos iki akademijos. Ar tai nedomina užsieniečių? Juk už tai jie galėtų sumokėti.
- Europos Sąjungos studentų ir lietuvių teisės Lietuvoje yra vienodos. Sumokėti už mokslą visą kainą pas mus privalo tik jaunimas iš kitų šalių, su kuriomis nesudarytos tarpvalstybinės sutartys.
Be to, mes įteisinome dalinį mokestį už aukštąjį mokslą, o Europoje dominuoja nemokamas. Lietuviai nemokamai studijuoja Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos ir kitose šalyse.
Pavyzdžiui, Zalcburgo „Mozarteum“ (Austrija) net Azijos studentai, sudarantys pusę visų užsieniečių, nemoka už mokslą. Iš viso šioje mokykloje studijuoja 80 proc. užsieniečių.
- Kodėl į Lietuvą nenoriai važiuoja ir tie, kurie galėtų čia studijuoti nemokamai?
- Mūsų buitis vakariečiams yra visiškai nepriimtina – tiek studijų, tiek gyvenimo bendrabutyje sąlygos.
Du trečdaliai akademijos fortepijonų yra taip susidėvėję, kad net neberemontuojami ir nederinami.
Apgailėtinai atrodo LMTA patalpos – iš šešių pastatų tik vienam nereikia kapitalinio remonto. Neseniai Sluškų rūmuose, kur įsikūręs Teatro ir kino fakultetas, pradėjo iš sienos švirkšti gruntinis vanduo, buvo užpiltos trys auditorijos.
Sutvarkyti šį XVII a. statinį reikėtų apie 60 mln. litų – mes per metus visiems remontams vidutiniškai skiriame du milijonus.
Nelabai kam ir pasiskųsi. Žmonės, kurių rankose yra studijų finansavimas, nevaikšto į koncertus.
Toks įspūdis, kad kultūra valdžiai parūpsta tik rinkimų kampanijų metu. Muzikai ir teatralai yra kantrūs, bet jaučiasi labai pažeminti.
Akademijoje – nepritekliai
* Vieno studento pagrindinės aukštosios muzikos studijos (išskyrus mokytojų) per metus kainuoja 18 933 litus. Palyginimui: filologijos studijos – 5041 litą.
* Pernai muzikos atlikėjų diplomus LMTA įgijo 122 bakalaurai ir 53 magistrantai.
* LMTA turi 200 fortepijonų, iš jų du trečdaliai netinkami naudoti.
* LMTA mokosi 1150 studentų, o jos bendrabutyje yra 195 vietos, skaityklose – 58 darbo vietos. Patalpų individualioms pratyboms nėra.
* Iki šių metų pradžios LMTA skola už komunalines, ryšio ir kitas paslaugas siekė 140 tūkst. litų.
* Pernai svetur studijavo 43 menininkai iš LMTA, o akademija priėmė 14 užsienio studentų.