Negavote bilietų į tris pirmuosius spektaklius ir tikitės, kad po savaitės ar dviejų pavyks?
Bet šį sezoną teatras, atrodo, daugiau nenumatė rodyti „Boriso Godunovo“.
Galima suprasti tokį sprendimą. Kai spektaklyje dalyvauja kviestiniai solistai, juos sudėtinga surinkti į vieno vakaro pasirodymą. Pagaliau ir savi solistai ne kasdien būna Lietuvoje, nes pageidaujami ir kitur.
Kad ir kaip būtų, žiūrovas lieka be naujo, įdomaus, mačiusiuosius suintrigavusio meno.
Gal bandėte pamatyti Jono Vaitkaus režisuotus Petro Vaičiūno „Patriotus“ Jaunimo teatre? Pasisekė panašiai kaip su „Borisu Godunovu“ Operoje.
Po poros premjerų vasario vidury „Patriotai“ kovo mėnesį gavo sceną vos dvi dienas, nors tame spektaklyje ir nevaidina iš toli pakviestų solistų.
Gal tų spektaklių nė nereikia dažniau rodyti, nes žiūrovai jais nesidomi – per premjerinius vaidinimus visi smalsuoliai ir pamatė?
Ne, susidomėjimas didelis. Tad kodėl nėra galimybių pamatyti naujus spektaklius? Kodėl, vos parodyti per premjeras, jie išnyksta iš repertuaro ilgai pauzei?
Turbūt todėl, kad pats repertuaras – ilgas. Turtingas. Įvairus, daugelį metų kauptas. Ir kas mėnesį repertuarinis teatras, galimas dalykas, tiesiog privalo pavaidinti viską, ką turi.
Tada ir etatiniai artistai turi galimybę visi – kas po truputį, kas ištisai – vaidinti. Taip ir sukasi valstybinio repertuarinio teatro mechanizmai.
Norite daug „Patriotų“? Negalima. Teatras turi niolika pavadinimų spektaklių. Be to, įsileidžia svečius, t.y. išnuomoja salę kokiam tarptautiniam „Rusų juokui“, į kurį išparduodama keliasdešimt bilietų, bet du vakarai – užimti (tiksliau – atimti).
Ir nieko nusikalstamo įstatymams čia nėra. Tik nepatogumas žiūrovams.
Užtat laisvieji projektai – operos „Bohema“, „Užburtoji fleita“, taip pat dramos spektakliai „Urvinis žmogus“, „Boeing Boeing“ – nepriklauso nuo valstybės dotacijos ir gyvena laisviau.
Jie priklauso nuo publikos dėmesio, užtat juos ir rasti lenviau. Jie net ir planuojami kekėmis – po kelis iš karto.
Ir artistai pripažįsta, kad jiems taip patogiau: pasirengi konkrečiam vaidmeniui ir vaidini jį daug kartų. Nereikia prieš kiekvieną retai rodomą spektaklį visko prikelti iš naujo.
P.S. Prieš savaitę, rašydama apie naująjį „Boeing Boeing“, neteisingai įvardijau be saiko spalvoto scenovaizdžio autorę, tuo įžeisdama nekaltą kostiumų dailininkę Vilmą GaleckaitęDabkienę. Iš tiesų scenografija – Anželikos Šulcaitės.