Gausūs populiaraus Barselonos muziejaus lankytojai iki birželio mėnesio galės susipažinti su Urbonų menu, kartu ir su posovietinėmis Lietuvos realijomis.
„N. ir G.Urbonai. Kelionė iš sovietinių laikų į kapitalizmą“ – tokios antraštės po parodos atidarymo sumirgėjo įvairiuose Ispanijos dienraščiuose.
Mintį puoselėjo seniai
N. ir G.Urbonų darbais jau seniai susižavėjo MACBA parodų kuratorius Bartomeu Mari.
„Mes senokai kalbamės apie šią parodą, bet projektą įgyvendinti pavyko tik dabar. Po Venecijos bienalės visą laiką skyrėme parodai Barselonoje“, – „Lietuvos rytui“ sakė Nomeda.
Lietuvių menininkai Barselonoje pristatė penkias instaliacijas: „Transaction“, „Ruta Remake“, „Protest Lab“, „Villa Lituania“ ir „Druzba“.
Atkeliavo iš Venecijos
Parodos lankytojus pasitinka naujai Sandros Straukaitės atkurta kulkų suvarpyta Marytės Melnikaitės suknelė. Vaizdo instaliacija „Transaction“ kalba apie lietuvių visuomenės perėjimą iš komunistinės sistemos į kapitalistinę.
„Ruta Remake“ erdvėje skamba Lietuvos moterų balsai. Balsai iš praeities, iš radijo, televizijos programų ir reklamos klipų. Pasigirsta ir dabartinių balsų – interviu su įvairiomis kultūros veikėjomis.
„Villa Lituania“ projektas pirmą kartą pristatomas publikai po to, kai pernai Venecijos bienalėje jį pamatė Italijos meno mėgėjai.
Šiame projekte menininkai kalba apie paskutinę Rusijos okupuotą Lietuvos teritoriją – „Villa Lituania“ vardą turintį pastatą, kuriame nepriklausomybės laikotarpiu buvo įsikūrusi Lietuvos ambasada.
Vėliau šis pastatas atiteko Sovietų Sąjungai, kuri niekada Lietuvai jo nebegrąžino. Venecijos bienalėje N. ir G.Urbonai surengė taikos simbolio – balandžių konkursą.
Barselonoje eksponuojama pagal neoklasikinį stilių sukurta balandžių narvelių struktūra. Ant balandžių laktų pritūpę žiūrovai gali stebėti filmus apie tai, kas vyko Venecijos bienalėje.
Sėjo protesto sėklą
Kūrinys „Protesto laboratorija“ atsirado kovos už „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą proga. Parodoje eksponuojami įvairūs fragmentai iš protesto akcijų.
„Prieš trejus metus, kai įrengėme laboratoriją, buvo daug sunkiau nei dabar. Nežinau, ar dėl to, kad mes pasėjome protesto sėklą, ar dėl kitų priežasčių, bet dabar Lietuvoje jau daugiau protestuojančiųjų“, – kalbėjo menininkai.
G. ir N.Urbonų ekspoziciją baigia vaizdo instaliacija „Druzba“, kurioje žiūrovai gali susipažinti su kinematografiniais archyvais apie Sovietų Sąjungos naftos koncerną.
Įžvelgė panašumų
Kartu su N. ir G.Urbonais šiuolaikinio meno muziejus Barselonoje eksponuoja dar trijų menininkų darbus. Tai – vokietės Alice Creischer bei Lothar Baumgarten ir baskų kūrėjas Asieras Mendizabalis.
N.Urbonienė teigė, kad įžvelgia ryšį tarp visų MACBA parodų. „Labai įdomu, kad skirtingose vietose tuo pačiu metu kyla panašios idėjos ir raiškos būdai. Pamačiusi kitus šiuo metu MACBA eksponuojamus darbus net apstulbau, kad tarp mūsų tiek panašumų“, – stebėjosi menininkė iš Lietuvos.