Jono Meko vizualiųjų menų centre – niūrios nuotaikos. Vilniaus savivaldybės tarybos nariai nutarė nesvarstyti – priimti Kultūros ministeriją šio menų centro dalininke ar ne.
„Jonas Mekas yra mūsų kultūros dalis, o savivaldybė net nesistengia, kad centro dalininke taptų Kultūros ministerija.
Miestas įsteigia viešąją įstaigą ir ne tik nemėgina ją puoselėti, bet tiesiog marina“, – piktinosi Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius Kristijonas Kučinskas.
Penki centro darbuotojai jau mėnesį negauna atlyginimų, o tolesnė jo veikla – miglota.
Šiuo metu Jono Meko vizualiųjų menų centras uždarytas. Oficialiai skelbiama, kad ruošiamasi naujai parodai.
Nuo balandžio centre turėtų būti pristatomi architektų Danielio ir Ninos Libeskindų, Zahos Hadid ir Maksimiliano Fukso pasiūlyti Vilniuje planuojamo statyti GuggenheimoErmitažo muziejaus projektų maketai.
Jei miesto taryba būtų leidusi Kultūros ministerijai tapti centro dalininke, jai per 10 dienų būtų tekę sumokėti tūkstančio litų įnašą.
Visiems 2008-iesiems miesto taryba skyrė tik 16 tūkstančių litų centrui išlaikyti. Iš šių lėšų turi būti mokami ir atlyginimai darbuotojams.
Kadangi centras jau pristigo pinigų, juos rinkti pasišovė tarybos narys Artūras Zuokas.
Jis yra vienas šio centro iniciatorių. Neseniai minėdamas 40 metų jubiliejų A.Zuokas tikino surinkęs 10 tūkstančių litų Jono Meko vizualiųjų menų centrui.
O savivaldybės vadovai abejoja, ar verta laikytis sutarties su J.Meku ir išpirkti likusią dalį prieštaringai vertinamos Jurgio Mačiūno „Fluxus“ meno darbų kolekcijos. Savivaldybės biudžete nėra tam numatyta 4 milijonų litų.
Sprendimą iš J.Meko įsigyti visą J.Mačiūno kolekciją priėmė A.Zuoko vadovaujama taryba. Pinigus savivaldybė įsipareigojo sumokėti per trejus metus.