Visos senosios archajiškosios kultūros teigia, kad egzistuoja tamprus ryšys tarp žmogaus ir didžiosios visatos darnos. Mūsų tautos kūrybiniame pavelde taip pat gausu paliktų ŽENKLŲ, kurie byloja apie tobulą visatos sandarą, ypatingą harmoniją tarp mikro ir makro kosmosų. Per svarbiausias kalendorines šventes, lygiadienius vykdavo apeigos, reikalingos pasaulio tvarkai atstatyti. Jos skirtos apsivalymui, švarios dermės tarp žmogaus ir Kūrėjo suradimui.
Pavasario lygiadienis – tai laikas ir erdvė, kur diena lygi nakčiai, o saulė pateka tiksliai rytuose, leidžiasi vakaruose. Žemdirbiškoje tradicijoje nuo pavasario lygiadienio imami skaičiuoti (jau nuo II tūkst. pr. Kr.) naujieji metai. Marginamas ir ridenamas kiaušinis – tobulas pradžių pradžios simbolis. Ant margučių randame ir pirmapradžio pasaulio sąrangos vaizdą: „šviečianti saulytė“ yra Pasaulio medžio kosmograma bei saulės judėjimo dangumi ženklas.
Rudens lygiadienyje tarpininku tarp žmogaus ir dangaus tampa šviečianti juosta, išausta horizontalėje, „už upės – anapus“. Pavasario lygiadienyje mediatoriumi, tiltu tampa medžio vertikalė, šviečiantys paukščiai, lekiojantys tarp žmonių ir dievų pasaulių, bei kalnas ir ant jo nešama ugnis. Ugnies ženklai palei medžių šaknis – tai geležinių koplytstulpių kryžių saulutės, žalvario amžiaus papuošalų, verpsčių, velykinių margučių raštai.
Ugniniai verpetai – šaltiniai – aplink Pasaulio medį, uždegti vaikų ir jaunimo, byloja gyvą ryšį tarp vakar ir šiandien, poreikį priglusti prie visatos darnos, pajusti ryšį su pirmapradžio kosmoso vizija, su savo tautos-medžio šaknimis.
J.Ikamaitė
Misterijos „Šventaragio ugnys“ ugnies ženklų kompoziciją suaudė Julija Ikamaitė, muziką renginiui parinko ir sukomponavo Gediminas Žilys.
Šviečiančius paukščius, ugninius ženklus įžiebs: Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos dailės skyriaus, šv.Kristoforo, Tuskulėnų, „Ryto“, Žemynos, Daukšos, S.Stanevičiaus, „Saulės“, J.Basanavičiaus vidurinių mokyklų mokiniai bei Vilniaus pedagoginio universiteto studentai.
Apeiginį šokį šoks ir ugnį Gedimino kalne įžiebs apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“.