Kaip vieno geriausių spektaklių vaikams autoriai į tą pačią nominaciją surašyti visi Jaunimo teatro „Bilieto iš dangaus“ kūrėjai: nuo režisierės Dalios Jokubauskaitės iki aktorių.
Taip ir kompozitoriui teko lašelis garbės už darbą teatre.
56 metų muzikantas su teatru dirba jau gerus du dešimtmečius.
Ir spektaklių su A.Kulikausko muzika suskaičiuotume dvi dešimtis, paskui dar pridėtume ir tuos, kuriems jis aranžavo muziką.
Ištikimas bendradarbis
Nuo aranžavimo ir prasidėjo. Keistuolių teatro vadas Aidas Giniotis dar 1989 metais pakvietė A.Kulikauską, kai sumanė pagal Andrew Lloydo Webberio roko operą „Jėzus Kristus superžvaigždė“ („Jesus Christ Superstar“) pastatyti savo variantą apie daktarą Stasį.
Kaip sako A.Kulikauskas, tada „reikėjo nulaižyti Webberio muziką“.
Po to A.Kulikauskas devyneriems metams tapo Keistuolių teatro etatiniu kompozitoriumi. Ir jeigu vaikai po spektaklių „Aukštyn kojom“, „Laimingasis Hansas“, „Smaragdo miesto burtininkas“, „Jonas Kareivis“ ar „Vasara šaldytuve“ traukė teatre girdėtas melodijas – ačiū A.Kulikauskui.
A.Giniotis iki šiol ištikimai bendradarbiauja su A.Kulikausku, net jeigu tenka režisuoti Klaipėdoje („Mykolas Žvejas“), Jaunimo teatre („Juzė Dykaduonis“) arba Šiauliuose („Princesė Turandot“).
Betgi linksmą kompozitorių kviečiasi ir kiti režisieriai.
Jie žaidžia teatrališkai
Šio sezono darbai – muzika jau minėtam Jaunimo teatro spektakliui „Bilietas iš dangaus“ pagal Juozo Erlicko eilėraščius ir išdaigiškas beveik miuziklas vaikams Mažajame teatre „Grybų karas“, režisuotas debiutuojančio Pauliaus Ignatavičiaus.
Teatrališkam A.Kulikauskui smagu dūkti su R.Tumino mokiniais „Grybų kare“, sukurtame pagal vieną Justino Marcinkevičiaus poemos epizodą. Ir pats dirbo lengvai „prie savo varstoto“ – taip kompozitorius vadina aparatūrą, laikomą mažiausiame buto kambarėlyje.
„O kai darėme „Bilietą iš dangaus“, D.Jokubauskaitei iš pradžių netiko, ką parašiau pagal vieną J.Erlicko eilėraštį.
Po kelių dienų paskaičiau tą eilėraštį iš naujo ir kitoks jis man pasirodė.
Ir muziką parašiau kitokią. Tada tiko“, – prisiminė A.Kulikauskas.
Muzika teatre šnypščia
Vos pradėjusiam darbą teatre A.Kulikauskui buvo keista, kad spektakliuose vaikams muzika įrašinėjama labai kukliai: „Klep klep kokiu vienu instrumentu, barkšt barkšt vos ne metalofonu. Kodėl vaikai teatre turi girdėti skystą garsą?“
O šiandien kompozitorių šokiruoja teatrų „garsinė bazė“. Kas tai?
„Kai ateinu į kokį „Akropolio“ kino teatrą, girdžiu labai gerą garsą. Tokio teatre net neįmanoma išgauti, kadangi teatruose paprastai stovi šnypščiančios kolonėlės – kokią muziką per jas gali išgirsti?
Žmonės namie geresnę aparatūrą turi nei kiti valstybiniai teatrai“.
Dainų ir knygos autorius
Keistuolių teatro vaidinime pagal Daivos Čepauskaitės poeziją „Meilė iš paskutinio žvilgsnio“ (režisierė Giedrė Beinoriūtė) grojantis A.Kulikauskas – lygus dalyvis su aktoriais.
„Spektaklis rodomas retai, bet man ten įdomu“.
Tai turbūt vienintelis spektaklis su A.Kulikausko muzika, skirtas ne vaikams, o vien tiktai suaugusiesiems.
Bet kompozitorius nesijaučia rašantis vien vaikams. Juk lygiagrečiai su muzika teatrui jis visada kūrė ir dainas, kurias tik prieš kokį penketą metų išdrįso pats viešai ir atlikti.
Jo, kaip dainininko, debiutas įvyko Keistuolių teatro fojė. Ir nuo to laiko A.Kulikauskas – ne tik kompozitorius, bet ir koncertuojantis bardas. Arba, kaip sako jis pats, „esu savo dainų informacijos nešėjas“.
Nuo šiemet jis dar ir knygos autorius. „Baltos lankos“ išleido 46 A.Kulikausko dainų vaikams rinkinį „Pašėlęs vėjas“ su natomis ir kompaktine plokštele.
Rūpi dainuoti gerą poeziją
A.Kulikauskui atrodo, kad kol rengė knygą, jis dirbo „kaip koks buhalteris, suvestinę darydamas. Natas iškrapštinėjau, nes mano dainos nėra ant popieriaus užrašytos.
Kai aktoriams reikia išmokti savo „arijas“ spektakliui, užrašau tik melodiją, kad galėtų repetuoti.
Į knygą sudėjau daug dainų, rašytų teatrui. Spektaklių jau nebėra, o dainos gali skambėti.
Vasarį per dvi knygų mugės dienas buvo išpirktas visas pirminis tiražas. Šoką gavau. Po pristatymo net nebeliko ant ko autografų dėti“.
Nuo Dainos teatro laikų A.Kulikauskas rašo dainas tik pagal gerą poeziją.
„Anksčiau man, kaip muzikantui, atrodė, kad svarbu tik melodija, svarbu gerai sugroti. O Vytautas Kernagis įkalė į galvą, kad svarbu, ką dainuoji“.
Kūrėjui nerūpi įsiamžinti
* A.Kulikauskas groja, kuria ir aranžuoja muziką, rašo dainas spektakliams ir filmams, koncertuoja su violončelių kvintetu „Quincelli“, rengia autorinių dainų vakarus.
* Nuo 1973 m. buvo Filharmonijos estradinio ansamblio „Vilniaus aidai“ muzikantas ir vadovas.
* 1985-1990 m. V.Kernagio Dainos teatro muzikinis vadovas.
* Jis bendradarbiauja su Keistuolių, Kauno lėlių, Vilniaus „Lėlės“, Klaipėdos dramos, Jaunimo ir Mažuoju teatrais.
* Rašo muziką I.Bereznicko animaciniams filmams.
* Šiuo metu aranžuoja F.Zappos kūrinius koncertui Nacionalinėje filharmonijoje.
* Pasak režisieriaus A.Giniočio, A.Kulikauskas „niekada per daug nesirūpino, kaip išpopuliarinti ir išgarsinti savo vardą. Bet tai, kaip žinome, irgi išskirtinio talento požymis“.