Ketvirtadienį savo profesinę šventę atšokusiems teatralams skiriama vietos
ir šiame žurnalo numeryje. Gražina Mareckaitė visai ne retoriškai klausia„Ar įdomus Šiaulių teatras?“, o Jurgita Staniškytė aptaria režisieriaus
Gintaro Varno spektaklį „Ruzvelto aikštė“. Šio Kauno dramos teatre statyto
spektaklio scenografas Gintaras Makarevičius buvo apdovanotas 2008 metų„Auksiniu kryžiumi“.
Turėtų sudominti ir Kęstučio Šapokos straipsnis apie Lietuvos dailės permainas
per daugiau nei dešimtmetį nuo Nepriklausomybės atgavimo. Menininkų Dainiaus
Liškevičiaus, Eglės Rakauskaitės, Gintaro Makarevičiaus darbuose atsiranda„socialumo“ sąvoka, priešinama meno „estetiškumui“.
„Kultūros barai“ tęsia projektą „Next Page“. Šįkart skelbiamas slovakų„Kritika Kontext“ akademinio žurnalo publikacija, kurioje F.Nietzsche's
filosofija aptariama šiandieniniame sociopolitiniame kontekste.
Kovo 11-osios progai poetas Marcelijus Martinaitis parašė „100 valstybingumo žodžių“, kuriuos jis parašė dar kartą perskaitęs Vasario 16-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.
Vladas Terleckas prisimena labiausiai apšmeižtą signatarą Joną Vailokaitį.
Šia publikacija autorius pažada paneigti įsisenėjusius kaltinimus, šmeižtus
ir atskleisti jų nepagrįstumą.
Lrytas.lt siūlo nepraversti ir Algimanto Valantiejaus straipsnio „Ekonomika,
politika ir religija, arba sociologiniai centro paraščių skaitiniai“, taip pat -
pirmosios dalies ir metraštininkės Krescencijos Šurkutės padavimų.