Šis 31 metų saksofonininkas nuo studijų Kopenhagos ritminės muzikos konservatorijoje augte suaugo su Skandinavijos džiazo ir improvizacinės muzikos scena. Vilnietį į festivalius ir koncertus Lietuvoje nuolat lydi įdomūs užsienio partneriai.
Vakar pasibaigusiame 15-ajame Birštono džiazo festivalyje Liudas pateikė staigmeną – net du kartus efektingai kilo į koncertų sceną su lietuviais.
Po šio gesto L.Mockūnui buvo įteiktas festivalio didysis prizas – kaip sėkmingiausiai pastaruosius metus kūrusiam šalies džiazo meistrui.
- Birštone pirmą kartą per savo karjerą pasirodėte kaip Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) bigbendo vadovas. Be to, pristatėte naują programą su savo svarbiausia lietuviška grupe „Saga“. Ar Lietuvoje gausėjantys darbai jūsų nespaudžia atsižadėti klajūniško gyvenimo?
- Kaip ir anksčiau, visur turiu daug veiklos, o, kaip sakote, klajoti labai mėgstu.
Visai neseniai su „Saga“ grojome Airijoje, Estijoje ir Latvijoje, su tarptautiniu trio „Red Planet“ – Maskvoje.
Nuolat dirbu su prancūzų gitaristo Marco Ducret kolektyvais, su tarptautiniu kvartetu „Megaphone“.
- Ar sunku vadovauti bigbendui?
- Vadovavimas bigbendui atima daug jėgų. Tai tas pat, kaip mokytojui atsidurti prieš didelę klasę, kurioje yra ir talentingų, ir mažiau gabių, stropių, ir visiškai nepareigingų vaikų.
Visus juos reikia sudominti, kartais su jais ir pakovoti, pasipykti. Bet ši nauja patirtis netrukdo daugybei kitų mano darbų.
- Vladimiras Čekasinas kažkada LMTA bigbendui suteikė legendinio kolektyvo aureolę. Jūsų debiutas su studentais Birštone irgi paliudijo nemenkas ambicijas.
- Negalvoju, kaip apstulbinti publiką ar ko nors panašaus. Nepamirškime, kad LMTA bigbendo misija – ne įgyvendinti originalius projektus ar kurstyti vadovo ambicijas, o pirmiausia duoti naudos studentams.
Tai mokinių kolektyvas, kuris turi groti kuo įvairesnę muziką. Birštonui rengėme šiuolaikišką programą ir iš lietuviško vargo. Mat iš buvusio bigbendo vadovo negavau nė vienos aranžuotės, jokių gaidų.
Turėjome kaip nors suktis, todėl ėmėmės danų orkestro „Copenhagen Art Ensemble“, su kuriuo dažnai groju, repertuaro. Bet dėl to neteko gailėtis.
- Prieš kelias dienas J.Karoso kompozicijų konkurse pristatėte Arvydo Malcio kūrinį saksofonui ir styginių kvartetui „Saxchord“. Ar jums nereikia sukąsti dantų grojant akademinį repertuarą?
- Man akademinis repertuaras patinka. Juolab A.Malcio muzika. Šis kompozitorius palieka nemažai erdvės improvizacijoms. Prieš metus atlikau ir jo Koncerto saksofonui ir simfoniniam orkestrui premjerą.
Esu sukaupęs nemažą akademinį repertuarą. Man parašė kūrinį ir vokiečių kompozitorius Dietrichas Eichmannas.
Neseniai su styginių kvartetu „Chordos“ Ankaros teatre (Turkija) surengėme dviejų valandų koncertą. Jo organizatorius graikas tikino, kad norėjo turkus sudominti mūsų „gaiviomis idėjomis“.
Esu pats parašęs ne vieną kūrinį improvizuojančiam saksofonui ir styginių kvartetui.
- Prieš metus su bendraminčiais įsteigėte Lietuvos džiazo federaciją. Tada tikėjotės, kad ji išjudins apmirusį šalies džiazo gyvenimą. Ar kas nors pasikeitė?
- Pagyvėjimo greitai sulauksime. Tiesa, džiazo klubas – vis dar ateities svajonė, bet šiek tiek pinigų koncertams jau turime.
Aišku, tai ašaros, palyginti kad ir su Estijos džiazo federacijos lėšomis. Estai jau turi visą tinklą džiazo klubų skirtinguose mietuose.
Pats geriausias klubas – Talino „99“ – įsikūręs teatro kavinėje, tačiau ir jo džiazo vakarus dosniai remia Kultūros ministerija. Estai turi lėšų ir reklaminių džiazo rinkinių leidybai.
Pas mus leidybos spragas lopo tik asmeninė iniciatyva. Neseniai kartu su muzikos parduotuve „Thelonious“ įkūrėme įrašų kompaniją „No Business Records“. Ji leis originalią improvizacinę muziką ir inicijuos tokius projektus.
Šiuo metu leidybai jau rengiami švedo Matso Gustaffssono koncerto Vilniuje įrašai – solinė ir pasirodymo su lietuviais plokštelės, taip pat mano ir japonų pianisto Ryoji Hojito kompaktinis diskas.
Džiazo reikalai Lietuvoje gerėja, bet dar daug kas turi būti taisoma ir kuriama naujai.
* * *
Kūrybos keliai vingiuoja po visą Europą
* L.Mockūnas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Kopenhagos ritminės muzikos konservatoriją.
* Muzikas vadinamas Lietuvos džiazo ambasadoriumi. Jis yra vienas tarptautinių grupių „Toxikum“, „Megaphone“, „Red Planet“, „Revolver“ lyderių, organizacijos „Copenhagen Art Ensemble“ narys.
* 2004 m. L.Mockūno ir danų būgnininko Stefano Pasborgo autorinis albumas „Toxikum“ buvo pripažintas Danijoje metų džiazo atradimu.
* Saksofonininkas įgrojo užsienyje 12 albumų, tarp jų – su JAV džiazo legendos Andrew Hillo „Jazz Par“ oktetu.
* Jis gastroliavo daugelyje Europos šalių, JAV ir Kinijoje.
* 2006 m. L.Mockūnui įteiktas festivalio „Vilnius Jazz“ apdovanojimas už nuopelnus Lietuvos džiazui.