Keletui dienų į Lietuvos pajūrį atvykusi meno istorijos magistrantė Mathilde Desvages labiausiai domėjosi žemaičių kuriamu menu.
Įvairiuose Žemaitijos kaimuose 22 metų studentė smalsiai apžiūrinėjo ir fotografavo pakelėje išlikusius liaudies meistrų išdrožtus koplytstulpius.
„Vienas mano tikslų – suvokti žemaičių kultūrą, iš kurios toli nuo tėvynės kūręs A.Mončys visą gyvenimą sėmėsi įkvėpimo“, – viešnagės tikslais dalijosi nuolat besišypsanti prancūzaitė.
Apie A.Mončį išgirdo pernai
Su A.Mončio kūrybine biografija susipažinusi M.Desvages įsitikinusi, jog į Paryžių emigravęs menininkas savo unikalumą išsaugojo tik todėl, kad nepasidavė jokioms Prancūzijos menininkų srovėms, nors dirbo greta garsiausių šios šalies dailininkų.
Apie A.Mončį Sorbonos universiteto magistrantė pirmą kartą išgirdo praėjusiais metais, kai dirbo Paryžiaus centre esančioje „L'Humaine Comedie“ dailės galerijoje.
Mažai žinomus menininkus globojančioje galerijoje tuomet buvo surengta A.Mončio darbų paroda.
Supažindino ir profesorius
„Nors didžiąją dalį lietuvių skulptoriaus išdrožtų medžio skulptūrų ir koliažų pamačiau kataloguose ir albumuose, šių kūrinių savitumas man padarė nepaprastą įspūdį“, – apie pažinties su A.Mončio kūryba pradžią pasakojo meno tyrinėtoja.
Prancūzijoje mažai žinomas lietuvių menininkas M.Desvages sudomino dar ir todėl, kad didžiąją savo gyvenimo dalį kūrė Paryžiuje.
Tas faktas lėmė, kad M.Desvages pasirinkta tema sudomino ir jos magistro darbo vadovus, kurie apie lietuvių menininką anksčiau nieko nebuvo girdėję.
Sužavėjo meilė medžiui
Nuo praėjusių metų rudens magistro darbui medžiagą Prancūzijoje rinkusi Sorbonos universiteto magistrantė Palangos A.Mončio muziejuje pirmą kartą išvydo menininko sukurtas medžio skulptūras.
„Mane sužavėjo A.Mončio darbų monumentalumas ir vaizdžiai išreikšta jo meilė medžiui“, – savo įspūdžiais dalijosi M.Desvages.
A.Mončio ryšį su liaudies kūryba ji aptiko aplankiusi Kretingos rajone, prie Salantų, esantį Viliaus Orvido muziejų.
Studiją išleis lietuviškai
Daugiau nei 100 puslapių magistro darbą M.Desvages planuoja baigti šių metų birželio mėnesį.
Ateityje M.Desvages rašys ir mokslų daktaro disertaciją. Joje dailėtyrininkė ketina toliau tyrinėti A.Mončio kūrybą.
Paryžiaus Sorbonos universiteto magistrantės rašomas darbas apie A.Mončį bus pirmoji šio lietuvių menininko kūrybos studija ne tik Prancūzijoje, bet ir Lietuvoje.
Baigtą M.Desvages darbą ketinama išversti į lietuvių kalbą ir išleisti atskira knyga.
* * *
Skulptoriui paklusdavo įvairios medžiagos
* A.Mončys (nuotr.) gimė 1921 m. Kretingos rajone, Mončių kaime.
* Iki 1944 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo architektūrą.
* Tais pačiais metais jis emigravo iš Lietuvos.
* Nuo 1950 m. persikėlė gyventi į Paryžių ir mokėsi garsaus Paryžiaus skulptoriaus O.Zadkine'o studijoje.
* 1951 m. sukūrė 14 Kryžiaus kelio stočių vienoje Lano bažnyčių. Tais pačiais metais Prancūzijos spaudoje pasirodė pirmoji jo kūrybos recenzija.
* 1955 m. Meco bažnyčioje A.Mončys vitražus ir religinių personažų skulptūras kūrė ir restauravo su pasaulyje garsiu Prancūzijos dailininku M.Chagallu.
* 1957 m. A.Mončio darbai buvo pripažinti geriausiais tarptautinėje religinio meno parodoje Čikagoje.
* 1992 m. A.Mončys dalyvavo Paryžiaus Eiffelio bokšte vykusioje tarptautinėje parodoje „Europos vizija“ ir pirmą kartą buvo pristatytas kaip lietuvių, o ne prancūzų menininkas.
* Per savo gyvenimą jis sukūrė apie 300 skulptūrų, kurioms panaudojo 12 rūšių medžiagas: medį, metalą, alebastrą, bronzą, terakotą, kaulą. Paliko keletą tūkstančių tapybos darbų, koliažų, piešinių.
* A.Mončys mirė 1993 m. Paryžiuje. Palaidotas Grūšlaukės kaimo (Kretingos r.) kapinaitėse.