Tokį sprendimą trečiadienį posėdyje priėmė ministrų kabinetas.
Pasak pranešimo spaudai, pagrindinė Kauno klinikų statinių dalis
pastatyti 1936-1939 metais pagal prancūzų architekto Urbain Cassan projektą.
Rengdamas projektą, U.Cassan konsultavosi su medikais bei skyrių vadovais
ir, atsižvelgdamas į jų reikalavimus, siekė maksimalaus pastatų
funkcionalumo. Šešių pirmųjų klinikų pastatų bendras plotas siekia 160
tūkst. kv. m, jie sujungti 1 km ilgio, 2,2-2,3 metro pločio požeminiais
tuneliais, pritaikytais medicinos įstaigos reikmėms.
Per Antrąjį pasaulinį karą klinikas užėmusi vokiečių kariuomenė naudojo
jas savo reikmėms. Pokario metais klinikų sklypas buvo padidintas ir
netrukus klinikų kompleksas buvo toliau plečiamas. 1949 metais pasikeitė kai
kurių pastatų paskirtis.
Nuo 1964 metais vyko rekonstrukcijos, atsirado papildomų statinių. 1967
metais pastatytas Medicinos instituto mokomasis ir laboratorijų korpusas,
1972 metais - Akušerijos ir ginekologijos korpusas, 1974 metais - 240 lovų
Akių ligoninė, 1976 metais - 120 lovų Kardiologinė ligoninė, 1982 metais -
Neurochirurgijos korpusas, praplėstas ūkinis pastatas.
Klinikų teritorijoje įrengtas skverelis su baseinu, takai apsodinti
dekoratyviniais spygliuočiais, Neries krante išsidėstęs pušynas.
Anot pranešimo, paminklosauginiu požiūriu Universiteto klinikų statinių
ansamblis yra vertingas objektas, visiškai išlikęs ir nepakeitęs savo
pagrindinės funkcijos: šiuo metu Kauno medicinos universiteto klinikos yra
didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje. Klinikų stacionare vienu metu gali būti
gydoma iki 2000 pacientų. Dabartinį Kauno klinikų statinių kompleksą sudaro
15 pastatų.
2003 metais KMU klinikų statinių kompleksas buvo įrašytas į Nekilnojamųjų
kultūros vertybių registrą. Trečiadienį jis paskelbtas kultūros paminklu,
tuo pabrėžiant šio kultūros paveldo objekto nacionalinę reikšmę.