Pompidou centre publikai šiandien duris atvėrė viena didžiausių pastarųjų metų tarptautinių meno parodų „Šventumo pėdsakai“.
Joje eksponuojami žymiausių XX a. meno kūrėjų darbai.
Tarp jų pateko ir lietuvių menininkų poros S. ir P.Stanikų kūriniai.
Viso amžiaus grietinėlė
Įspūdingas jau pats parodos rengėjų sumanymas – apžvelgti šventumo pėdsakus XX amžiaus menininkų kūryboje. Nuo Kazimiro Malevičiaus iki Pablo Picasso, nuo Jacksono Pollocko iki Billo Viola.
„Neįtikėtina paroda, – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi S.Stanikienė. – Eini jos labirintais ir nematai nė vieno prasto kūrinio“.
Ekspozicija gana marga – 350 piešinių, skulptūrų, instaliacijų ir videodarbų. Jų autoriai – pora šimtų garsiausių XX a. pasaulio menininkų. Trečdalis jų kuria ir šiandien.
Brangus ir sunkus menas
Šeštajame Pompidou centro aukšte parodos ekspozicija buvo rengiama net šešias savaites. Žymiausi pasaulio muziejai paskolino jai savo darbus.
Sunku net įsivaizduoti, kiek kainavo Giorgio De Chirico, Constantino Brancusi, Marcelio Duchamp'o, Vasilijaus Kandinskio, Marko Rothko, Josepho Beuyso ar Paulio Klee darbų draudimas.
Lietuvių menininkų autoportretų kaimynai – P.Picasso, Salvadoro Dali ir Man Ray kūriniai. Įdomu, kad ir S. ir P.Stanikų piešinius iš Vilniaus į Paryžių nugabenti kainavo nepigiai. Maždaug dviejų metrų pločio ir trijų metrų aukščio kūriniai sveria beveik toną.
Darbai kranu buvo sukrauti į specialų transporterį ir nugabenti tiesiai į Pompidou centrą. Lietuvių ekspoziciją įrenginėjo net aštuoni centro darbuotojai.
Europos diktatorių meilė
S. ir P.Stanikai savo darbą pavadino „Krytis. Europos istorijos eskizai. Adagio (Italia Germania Romania)“. Jo atspirties taškas – diktatoriaus Benito Mussolini meilės ir mirties istorija.
Tai antrasis šių menininkų darbas iš ciklo apie žymiausių Europos diktatorių meilės istorijas.
Jis atsidūrė parodos dalyje, pavadintoje meilės ir mirties dievų vardais – „Erosas ir Tanatas“. Iš viso paroda suskirstyta į dvidešimt skirtingų temų. Tarp jų – „Begalybės nostalgija“, „Dievo šešėlis“, „Aukojimas“, „Pagonių dvasingumas“.
Atgimsta didžiosios parodos
S.Stanikienė pasakojo, kad į pirmadienį vykusį parodos atidarymą susirinko įtakingiausi meno pasaulio žmonės.
Iš oficialių kalbų ir neoficialių pašnekesių buvo galima daryti išvadą, kad „Šventumo pėdsakai“ pradės naują didžiųjų tarptautinių teminių parodų bangą.
Meno žinovai gerai įvertino ne tik įspūdingą garsių vardų kolekciją, bet ir parodos sumanymo aktualumą, taip pat intriguojančius, kai kada net šokiruojančius skirtingos pasaulėjautos autorių darbų sugretinimus.
Menininkai nagrinėja jausmo prigimtį
„Jei atkreipsite dėmesį į žavingą, taip darniai dirbančią S. ir P.Stanikų porą ir pastebėsite, kad iš esmės jų darbe matyti daug žiaurumo atspalvių, jie atsakys: „O kas gi yra gyvenimas?“
Paklausti, kaip jie, siekdami pateikti mums milžiniškus piešinius, primenančius Italijos aukštąjį klasicizmą arba leidžiančius jiems kurti skulptūras, perteikiančias XIX a. gipso liejinių ir patinų tobulumą, įgijo techninių įgūdžių, leidžiančių kurti seksualinius įvaizdžius, kurių šaknys glūdi anatomijos vadovėliuose, jie paaiškina tai mokymusi ir lavinimusi.
Po to nusišypso, puikiai žinodami, kokią pramogą mums suteikia savo darbais, panaudodami juos tam, kad neįtikėtinai aiškiai ir tiksliai „papasakotų“ apie nūdieną ir šiuolaikinio meno problemas.
Priešindamiesi štampams, pornografijai, banalybėms, komercializmui, jie nagrinėja jausmo prigimtį. Jie panaudoja bjaurumo elementus būtent tam, kad nukreiptų dėmesį nuo jų seksualiųjų savybių ir įsigilintų į pačią šių elementų esmę“, – įsitikinęs žinomas prancūzų menotyrininkas Christianas Caujolle.