Šiuo metu ji vertinama kaip viena įdomiausių ir perspektyviausių šiuolaikinio šokio kūrėjų Lietuvoje. L.Juodkaitė sparčiai populiarėja ir užsienyje.
Apie naująjį spektaklį ji teigė: „Kiekvienas žmogus turi savo vidinį ritmą. Dauguma jau tą ritmą yra pametę, nes sistemos tempas mus užgožia.
Kas būtų, jeigu nepriklausytum šitam bėgimui, jeigu sugebėtum sustoti ir pabandytum save išgirsti? Spektaklis ir yra apie sugebėjimą arba nesugebėjimą nepaklusti sistemai, jos ritmui, o išgirdus save, sustabdžius laiką, atrasti save iš naujo“.
L.Juodkaitė spektaklį „Nepaklusti“ sukūrė kartu su kompozitoriumi ir atlikėju Arkadijumi Gotesmanu.
Abu menininkus vienija domėjimasis menų sintezės galimybėmis. Šokio spektaklyje menininkai susikoncentravo ties garso ir judesio santykių tyrinėjimais.
Pradžioje mušamaisiais instrumentais grojęs A.Gotesmanas tarsi vertė šokėją judesiu paklusti muzikos garsams. Lora beveik pažodžiui iliustravo mušamųjų garsus staigiais, griežtais, aiškių formų rankų judesiais.
Tačiau šokėjos santykis su garsu keitėsi. Garsas „sekino“, o judesiai tolydžiai „laisvėjo“.
Atlikėja pamažu pradėjo jam priešintis, ieškoti sau priimtino judėjimo būdo, kol garsas su judesiu tarsi pasikeitė vaidmenimis. A.Gotesmanas turėjo stebėti šokėją ir įgarsinti jos kūną.
Buvo momentų, kai tapo nebeaišku, kas kam vadovauja ir kas kurį inspiruoja – judesys garsą, garsas judesį ar tarp jų nusistovėjo tam tikra harmonija.
Renatos Valčik sukurta spektaklio scenografija ir kostiumai buvo gana minimalistiniai.
Skirtingų atspalvių ir sodrumo raudona spalva lydėjo visą spektaklį.
Spektaklis truko apie 40 minučių. Tačiau žinant, kad jį atliko tik du menininkai, ir tai buvo nemažai. Raudonos spalvos pasirinkimas padėjo išlaikyti optimalią įtampą ir žiūrovų dėmesį.