„Šerbūro lietsargiai“ – tai vienas gražiausių kino istorijoje muzikinių filmų, apdovanotas „Auksine palmės šakele“ Kanuose ir nominuotas penkiems amerikietiškiems „Oskarams“.
Kaip teigia kino kritikas G.Jankauskas, savo metu šis režisieriaus šedevras ir kiek vėliau sukurtos „Panelės iš Rošforo“ (1967 m.) įrodė, kad prancūzai taip pat gali diktuoti madas miuziklo žanre, kuris kelis dešimtmečius buvo laikomas iš Brodvėjaus teatro tradicijų išaugusia amerikiečių nuosavybe.
„Jacques Demy buvo vadinamas „šviesiu genijumi“, beprotiškos aistros kinui apsėstu romantiku, kuris debiutavo kartu su prancūziška „Naująja banga“. Napaisant to, jis visada buvo laikomas šio sąjūdžio periferijoje – dėl senamadiško sentimentalumo, poetiškumo ir pomėgio realybę priešinti gražiam svajų pasauliui“, - sakė G.Jankauskas.
„Šerbūro lietsargiuose“ gerai išauklėta panelė Ženevjeva (akt. Catherine Deneuve) ir paprastas automechanikas Gi (akt. Nino Castelnuovo) myli vienas kitą ir prisiekia niekuomet nesiskirti, tačiau vaikinas išvyksta į karą Alžyre, o nuotaka, nesulaukusi mylimojo, išteka už kito. Tik po daugelio metų sentimentaliame filmo finale jiedu susitinka gražiai apsnigtoje degalinėje.
Pasak G.Jankausko, tikru šedevru banalią istoriją padarė nuostabi Michelio Legrando muzika. Nuo holivudinių muzikinių reginių ši istorija skyrėsi tuo, kad graudus pasakojimas apie meilę ir išsiskyrimą buvo nufilmuotas ne studijos paviljonuose, bet ryškiomis spalvomis dekoruotoje Normandijos pakrantės realybėje, kurioje nėra vietos prozai, todėl visi dainuoja bet kokioje gyvenimo situacijoje, o veiksmo kompozicija suskirstyta į tris dalis: „Išvykimas“, „Išsiskyrimas“ ir „Sugrįžimas“.
„Kokios alchemijos dėka šis pakankamai eklektiškos stilistikos filmas tapo tobulu šedevru, racionaliai nepaaiškinsi. Akivaizdu, kad šį originalų filmą maitina prancūzų klasikinio „poetinio realizmo“ tradicijos“, - teigia kino kritikas.
Ši filmo peržiūra – tai renginys iš ciklo „Trečiadienio filmas galerijoje 101: vaidybinio kino klasika“. Kelis kiekvieno mėnesio trečiadienius galerijoje rodomi vaidybinio bei poleminio kino vakarai, kurių metu filmus pristato kino, politikos ar istorijos sričių atstovai, inicijuojamos diskusijos.
VDU Menų instituto dėstytojo bei žinomo kino kritiko Gedimino Jankausko organizuojamus intelektualaus kino vakarus buvo pamėgę jau pirmieji VDU studentai, ir šiandien prisimenantys sausakimšą VDU mažąją salę. Dabar tokie vakarai atgimė naujoje erdvėje – VDU menų galerijoje 101, o šio renginių ciklo lankytojai galės pamatyti tikrus XX-XXI a. kino meno šedevrus.