R.Pačėsa buvo vienas vadinamojo Vilniaus fotografijos mokyklos ketvertuko narių.
Kartu su žinomais fotomenininkais Algirdu Šeškumi, Alfonsu Budvyčiu ir Vytautu Balčyčiu devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jis įnešė daug gaivaus vėjo į tuo metu vyravusias reportažinės fotografijos tendencijas Lietuvoje.
Šių jaunų menininkų dėka šalies fotografijos mene tuomet įvyko lūžis, imta vertinti kitokia kūryba – minimalistinė, atsisakanti ekspresyvumo, naudojanti mėgėjiškumo imitacijas.
Kritikai šių menininkų kūrybą priskyrė „banaliojo objekto“ tendencijai, o to meto kasdienybės objektai šiuo metu jau yra pavirtę laiko ženklais, simboliais.
Parke į žemę įkastos padangos, vaikams žaisti kieme tarp šiukšlių konteinerių pastatyta geležinė raketa, aptrupėjusios šaligatvio plytelės, pilkos sienos, tvoros, stulpai – visa tai žymi R.Pačėsos kūrybą.
Jis – vienas pirmųjų postmodernizmo atstovų mūsų šalyje, įtvirtinęs fragmentišką požiūrį į pasaulį.
Dirbo statybose ir kroviku
R.Pačėsa – sudėtingo likimo menininkas.
Jis gimė ir mokėsi Marijampolėje, vėliau išvažiavo į Vilnių, kur praleido daugiau kaip trisdešimt metų.
Kaip teigė pats R.Pačėsa, gyvenime būta visko – „Lėlės“ teatrui iš medžio drožti avinai ir arkliai, gaminti odiniai diržai, dirbta kroviku, statybose.
Prieš ketverius metus jis grįžo į gimtąją Marijampolę ir po ilgos pertraukos vėl paėmė į rankas fotoaparatą, kuriam pirkti pinigų paskolino draugai.
Naujausiose nuotraukose, kurios eksponuojamos parodoje „Šešėlis rodo šviesą“, – jau pažįstamas minimalistinis stilius, tiktai atsiranda kiek spalvų, o nuotraukos alsuoja pagarba ir meile gimtajai Marijampolei.
Meniška R.Pačėsos prigimtis prasiverždavo nuolat – net padėjus į šalį fotoaparatą ir dirbant labai proziškus darbus.
Jis sukūrė ir koliažų, ir akvarelių, taip pat monotipijos darbų. Dalį šios kūrybos autorius pateikė pernai pirmąkart gimtinės P.Kriaučiūno bibliotekos salėje surengtoje personalinėje parodoje.
Vėl pajuto kūrybos skonį
R.Pačėsos kūrybą ne kartą nagrinėjo įvairūs Lietuvos menotyrininkai. Gražina Kliaugienė pasakojo apie tai, kaip ilgai menininkas taikėsi nufotografuoti prie jos durų numestą skudurą kojoms valyti – gilinosi į jo raukšlių raštą, į amžiną jo nedarną su aplinka ir nervinosi „norėdamas nufotografuoti neapčiuopiamą jo tiesą“.
Šiuos ir kitus kūrybos epizodus monografijoje „Šešėlis rodo šviesą“ primena jos autorė marijampolietė L.Kraukšlienė.
Nemažai pastaruoju metu su nelengvo charakterio menininku bendraujanti knygos autorė sakė, kad ją „labai užkabino“ R.Pačėsos darbai, kurie mato kasdienybę kitaip ir priverčia stabtelėti ir susimąstyti.
Kūrybos skonį vėl pajutęs autorius neketina sustoti – jau ruošiasi naujoms parodoms, daug dirba.
Kūrybos maršrutai – nuo Estijos iki JAV
* R.Pačėsa gimė 1955 metais Marijampolėje.
* Vilniaus muzikos akademijos Klaipėdos fakultete jis įgijo muzikos pedagogo, Vilniaus technologijos technikume – fototechniko specialybę.
* Apie dešimt metų dirbo Vilniaus statybos projektavimo institute, šiuo metu gyvena Marijampolėje ir yra laisvasis menininkas.
* Fotomenininkas yra surengęs keturias personalines parodas Vilniuje ir dvi – Marijampolėje.
* R.Pačėsa dalyvavo keliolikoje grupinių parodų Lietuvoje, Estijoje, Rusijoje, JAV, Bulgarijoje, Suomijoje.