Tęsti mokslų į užsienį būriais vyksta jau ne tik aukštųjų mokyklų studentai.
Vis daugiau muzikos gimnazijų absolventų renkasi užsienio aukštąsias mokyklas neketindami grįžti į Lietuvą.
Viena pagrindinių profesionalių muzikų kalvių – Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla – 2000 metais išleido į užsienį vieną savo absolventą, o šiemet tokių gali būti jau aštuoni.
Tai – penktadalis ką tik baigusių šią mokyklą muzikų.
Anot mokyklos direktoriaus pavaduotojo Dariaus Narmonto, išvyktų kur kas daugiau jaunimo, jei turėtų finansinių galimybių.
Mat Lietuvoje muzikantų perspektyvos išties apgailėtinos: po 16 metų studijų jų atlyginimai siekia tiktai pusę arba dar mažiau nekvalifikuoto darbininko uždarbio.
Jokių galimybių susigrąžinti prestižines užsienio mokyklas baigusius ir ten įsitvirtinusius tautiečius. O Lietuva jiems būtų geografiškai patogi vieta plėtoti europinę veiklą.
Pasak filosofų, migracija – civilizacijos ženklas ir viena pažangos sąlygų. Iš 60 žymiausių graikų filosofų tiktai 15 gyveno sėsliai.
Tačiau šiandien Lietuvai būdinga hiperemigracija smukdo krašto intelektualinį lygį, verčia susirūpinti jo meninėmis potencijomis.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesūra vis garsiau dejuoja dėl prastėjančio stojančiųjų kontingento.
Greit nebeliks ką mokyti.
Gabiausi studentai stengiasi išvykti į užsienį pasimokę LMTA kelerius metus arba po studijų, brangiai kainavusių šaliai.
Pasak statistikos, pagrindinės aukštosios muzikos studijos (išskyrus mokytojų) per metus kainuoja 18 tūkst. 933 litus.
Joms brangumu prilygsta tik laivavedžių ir pilotų rengimas.
Tačiau kam tai rūpi. Neturime net duomenų bazės, fiksuojančios užsienyje šaknis įleidusius tautiečius.
O gal jau vertėtų įteisinti išvykstančiųjų atsiskaitymą už studijas Lietuvoje?
Šalies valdžia ignoruoja talentų emigraciją, užuot globojusi ryškiausius, parėmusi jų užsienio studijas ir sudariusi sąlygas kurti Lietuvoje.
Pavyzdžiui, Bjork koncertui atseikėtų valstybės pinigų būtų užtekę dvidešimčiai padorių stipendijų ketverių metų užsienio studijoms.
Daugelis šalių jau suprato, kaip perspektyvu yra investuoti į savo talentus. Ypač atkakliai dėl jų kovoja sparčiausiai besivystančios Azijos šalys.
Tuo tarpu Lietuva investuoja į savo talentus tam, kad padovanotų juos kitiems.