Galerija „Meno niša“, bendradarbiaudama su apšvietimo kompanija „Light Consulting Group“, naujų parodinių erdvių duris atvėrė sostinės Upės gatvėje. Akivaizdu, kad šioje galerijoje kūrinių apšvietimui teks tikrai ne paskutinė vieta.
Pirmoji 5-ajame Upės gatvės name įsikūrusios galerijos paroda – žinomos tekstilininkės, tapytojos ir juvelyrės E.BabilaitėsSitas „Stabilus nepastovumas“. Ji Vilniaus dailės akademijoje yra baigusi tekstilę.
E.BabilaitėsSitas parodoje – kūriniai, kuriuose užfiksuoti jos įspūdžiai iš kelionių po Maroką, Islandiją, Belgiją ir Serbiją. E.BabilaitėSitas atsakė į „Lietuvos ryto“ klausimus.
- Gal ir smėlis, kuriuo išpiltos galerijos grindys, atvežtas iš Maroko?
- Ne, čia lietuviškas smėlis. Bet koks skirtumas? Tai žemės smėlis.
Jei reikėtų apibūdinti Maroko smėlį, sakyčiau – „landus“.
Jeigu tiktai visas neapsimuturiuoji, jo patenka visur, kur nereikia.
- Eksponuojami darbai sukurti kelionėse ar sugrįžus namo?
- Jie sukurti grįžus pagal keliaujant darytus eskizus. Pavyzdžiui, Maroke tekdavo aštuonias valandas važiuoti bendrame traukinio vagone.
Stengdamasi atsiriboti nuo to žmonių margumyno pasidėdavau šūsnį flomasterių ir paišydavau. Flomasteris – mano mėgstamiausia piešimo priemonė.
Taip visas aštuonias valandas audžiau ornamentus.
Aplink keitėsi erdvės, žmonės, spalvos, o aš viską savaip fiksavau.
- Tie flomasteriai kokie nors ypatingi?
- Juos esu atsivežusi iš Prancūzijos – gerus, teptukinius. Jų daug – visa dėžė ir dar dėžutė įvairiausių priemonių.
Bet man nesunku juos visur vežiotis.
- Kelionės – jūsų hobis?
- Man kelionės būtinos. Tokių darbų tikrai nesukurčiau sėdėdama Lietuvoje.
Man reikia neįprastų išgyvenimų ir savitos estetinės patirties.
O kai sugrįžtu, dar turėdama tą visą energiją ir įkrovą sukuriu dideles drobes.
- O ką Maroko drobėse simbolizuoja langeliai tarp ornamentų?
- Tai poilsis akims – tarsi horizontas ties kalnais ar jūra. Įdomu, kad visa Maroko kultūra labai uždara. Vaikščiodamas po miestą matai tik smėlynus, purvinas gatves ir apgriuvusius namus.
Tačiau jei tave kas nors įsileidžia į vidų, tuomet atsiveria neįtikėtinas grožis.
Prabanga, juvelyrika, įvairių faktūrų žaismas.
- O raštai paveiksluose – pasiskolinti iš architektūros ar tekstilės?
- Maroko cikle – iš architektūros, nors aš juos sudėliojau savaip.
Islandijoje mane sužavėjo tai, kad islandai savo tautinius rūbus siuvinėja sidabru ar labai ryškiomis spalvomis.
Aš iš prigimties tekstilininkė, todėl viską suaudžiu į savo istoriją. Randu savo ornamentą. Bet santykį stengiuosi išlaikyti islandišką ar marokietišką.
Iš Islandijos ciklo parodoje rodau tik du darbus.
Vienas jų – juodasbaltas „Dūmų miestas“ – atsirado, kai man norėjosi ištrinti tą visą spalvų gausą.
Islandija mane taip sužavėjo, kad ir nuotraukas rodžiau, ir pristatymus dariau. Pamačiusi lavą net specialią papuošalų kolekciją sukūriau.
- Serbiški darbai tartum ir iškrinta iš parodos konteksto.
- Tai naujas mano kūrybos posūkis.
Kažką panašaus žadu daryti ir išvažiavusi į menininkų dirbtuves Strasbūre.
Mane pradėjo dominti istorija ir žmonės.
Anksčiau darbuose vengdavau žmogaus.
Man užtekdavo savęs ir turtingos kultūrinės aplinkos, todėl ignoravau figūrą.
- Kas dar, be kelionių, jus įkvepia kūrybai?
- Muzika.
Mėgstu vaikščioti į klasikos koncertus Filharmonijoje. Ten paišau.
Turiu tokių mažyčių knygučių ir krūvą tušinukų. Mane užburia linija.
Juk kartais informacijai perteikti užtenka vienos linijos.
- Ar galima eksponuojamus paveikslus vadinti tapyba?
- Galbūt. Tačiau juos ne tik tapau, bet dar ir nučiupinėju, nutrinu, nulipdau. Darau techninius eksperimentus.
Viena galerija atsisakė su manimi dirbti, nes apstulbinau juos įvairove. Aš pastovi kokius metus, kol baigiu kokį nors projektą. Negaliu kartotis.
Neprofesionalus apšvietimas – nusikaltimas
* „Light Consulting Group“ komercijos direktorius Arūnas Kanapė tvirtino, kad jo kompanija tiesiog sugundė „Meno nišos“ galerininkes įkurti dar vieną meno šventovę – vietą, kur bus galima ateiti pasimėgauti meno kūriniais. „Mūsų šviesos menas tik paryškins čia eksponuojamus darbus, tai ir bus toks profesionalus ir nematomas mūsų įnašas“, – sakė A.Kanapė.
* Šios kompanijos įsitikinimu, meną apšviesti neprofesionaliai – nusikalstamas dalykas, nes nukenčia kūrinių pristatymo kokybė. Netinkamas apšvietimas taip pat gali pažeisti ir pačius darbus – nublukinti, išdeginti.
* Dviejose nedidelėse naujos galerijos salėse vyksiančios personalinės Lietuvos menininkų parodos truks net po du mėnesius. Kiekvienai parodai bus kuriamas specialus apšvietimo projektas.
* „Meno nišos“ galerininkė Diana Stomienė prasitarė, kad Upės gatvės galerijoje ateityje galėtų būti rengiami ir specifinės apšvietimo įrangos pristatymai. Juose būtų galima akivaizdžiai pamatyti, kaip galima apšviesti ne tik tapybos darbus, bet ir kitus meno kūrinius. Tai aktualu ne tik galerijoms ar muziejams, bet ir privačių kolekcijų savininkams.