Čekijos kurortiniame mieste Karlovi Varuose šiandien prasideda vienas gerbiamiausių kino forumų – 43-iasis tarptautinis kino festivalis.
Daugelį metų šis festivalis – Vidurio ir Rytų Europos festivalių lyderis. Šiemet čia bus parodyti Nikitos Michalkovo, Barry Levinsono, kitų žinomų režisierių filmai. Festivalis laukia ir atvykstančio aktoriaus Roberto De Niro.
Ekranuose – 200 filmų
Dar sovietmečiu dėl pasaulinių garsenybių viešnagių, galimybės pasikviesti naujausius garsių režisierių filmus su šiuo forumu konkuravo tarptautinis Maskvos kino festivalis, kuris ir šiandien nusileidžia programų įvairove.
Kasmet Karlovi Varuose parodoma apie 200 naujausių filmų iš viso pasaulio.
Tai yra ir vienas jaukiausių Europos festivalių.
Ramus mineralinių vandenų kurortas per festivalį tampa kinomanų iš visos Europos susibūrimo vieta.
Demokratiškos festivalio atmosferos neignoruoja nei garsenybės, nei palapinėse įsikūręs jaunimas.
Sukūrė lėlinę animaciją
Šiųmetėje konkursinėje dokumentinių filmų programoje bus parodytas filmas „Vabzdžių dresuotojas“.
Jis pasakoja apie kino pradininką Vladislavą Starevičių. Šis kūrėjas praėjusio amžiaus pradžioje Kaune sumanė unikalų kino raiškos būdą – lėlinę animaciją.
Juostos idėja priklauso prodiuserei Rasai Miškinytei. Devynerius metus R.Miškinytė dirbo, kad šis filmas pagaliau būtų sukurtas. Ji ieškojo tarptautinių partnerių, lindėjo pasauliniuose kino archyvuose.
Praėjusią vasarą prodiuserė pakvietė į „Vabzdžių dresuotojo“ filmavimą. Buvusiuose Profsąjungų rūmuose ant Tauro kalno įsikūrė beveik stebuklinis pasaulis.
Po dailininkės Jurgitos Gerdvilaitės išpaišytas dekoracijas vaikščiojo aktorius Gediminas Girdvainis, vaidinantis animatorių.
Ant stalo stovėjo V.Starevičiaus lėlės, karalienės Liūtės iš šedevru vadinamo filmo „Lapinas Reinekė“ kopija.
„Vabzdžių dresuotoją“ režisavo Donatas Ulvydas ir Linas Augutis.
Filmas sukurtas labai skoningai. Žaismingi jo komponentai, tarkim, šiuolaikiško vabalo meilės senoviškai liūtės lėlei istorija, neužgožia filmo tikslo. Pasakojimas apie V.Starevičių patrauklus, rišlus.
Būtent filmo kokybė daro jį reikšmingą ne tik lietuviškam kinui, bet ir pasaulinei dokumentinio ir animacinio kino istorijai.
„Vabzdžių dresuotojas“ derina švietėjišką misiją ir išmoningą pasakojimą, vilioja beveik detektyviniu kino istorijos pažinimu ir skatina vėl pamėgti lėlinę animaciją.
„Vabzdžių dresuotojo“ premjera Lietuvoje įvyks rudenį.
Tada ir pamatysime ekrane V.Starevičių, kvailiojantį antrojo dešimtmečio Rusijos kino magnato Aleksandro Chanžonkovo draugijoje arba gaminantį lėlę naujam filmui Prancūzijoje.
Filmas skambės geriau
Karlovi Varų festivalio rengėjai pakvietė ir debiutinį Kristinos Buožytės vaidybinį filmą „Kolekcionierė“. Jis įtrauktas į konkursinę „East of the West“ programą.
Į vaizdų pasaulį grimztančios ir emocijų realiame gyvenime nerodančios logopedės Gailės (akt. Gabija Ryškuvienė) istorija šįmet tapo staigmena ir žiūrovams, ir kritikams.
Šis kūrinys gavo Sidabrinę gervę kaip geriausias lietuviškas filmas, o jame vaidinantis Marius Jampolskis pripažintas geriausiu aktoriumi.
Kadangi griežtos vaidybinių filmų konkursų taisyklės Karlovi Varų festivalyje filmą leidžia rodyti ne iš skaitmeninės laikmenos, o tik kino kopiją, prodiuseriams reikėjo skubiai ieškoti, kas galėtų už minimalų mokestį ją padaryti.
Kolegos Austrijoje sutiko pagaminti kino kopiją už 14 tūkst. 500 eurų.
Dažniausiai tokios trukmės filmo kopija kainuoja apie 50 tūkst. eurų. Filmo kūrėjai turėjo sutvarkyti ir jo garsą.
Dėl pagrindinio „East of the West“ prizo Karlovi Varuose varžysis 15 filmų iš Vidurio ir Rytų Europos. Ši programa atsirado prieš keletą metų. Ja siekiama atkreipti dėmesį į kino procesus Europoje.
Karlovi Varų mugėje, kurioje pristatomi dar nebaigti filmai, pasaulio kino platintojams bus parodyti ir du būsimi lietuviški ilgo metražo kūriniai – Gyčio Lukšo „Duburys“ pagal Romualdo Granausko romaną ir Sauliaus Drungos juosta „35 mm“.
Lietuvių keliai į Karlovi Varus
* 1960 m. Karlovi Varų festivalyje lietuviškas novelių filmas „Gyvieji didvyriai“ (rež. B.Bratkauskas, M.Giedrys, V.Žalakevičius, A.Žebriūnas) buvo apdovanotas pagrindiniu festivalio prizu. B.Bratkausko režisuota novelė „Lakštingala“ pelnė Tarptautinės kritikų asociacijos prizą, o operatorius J.Gricius už poetiškai išreikštą mintį režisieriaus A.Žebriūno novelėje „Paskutinis šūvis“ buvo apdovanotas diplomu.
* Festivalyje viešėjęs režisierius V.Žalakevičius, likus keliolikai minučių iki filmo peržiūros, įsiveržė į kino mechaniko kambarėlį ir iš filmo išėmė savo paties filmuotą novelę, kuri ir vadinosi „Gyvieji didvyriai“. Kai kino mechanikas paklausė, kas jis toks, V.Žalakevičius jam būdingu ironišku tonu atsakė: „Esu autorius“.
* „Netikusi buvo novelė, ji gadino šį gerą filmą. Reikia save gerbti. Visada trūksta ironijos savo paties personai. Tai užprogramuota lietuviškame mentalitete“, – sakė V.Žalakevičius, prisimindamas šį festivalį ir filmą, kurio meno vadovas pats buvo.
* Nuo 1990 m. įvairiose Karlovi Varų festivalio programose yra dalyvavę Š.Barto filmai „Praėjusios dienos atminimui“ ir „Koridorius“, D. ir K.Matuzevičių dokumentinis filmas „Laukimas“, A.Stonio dokumentinis filmas „Viena“, vaidybiniai filmai „Kiemas“ (rež. V.Navasaitis), „Nuomos sutartis“ (rež. K.Vildžiūnas), „Stiklo šalis“ (rež. J.Lapinskaitė).