Pirmą kartą menininkas tokią kontroversišką akciją parodė Čilėje prieš
trejus metus, po to, kai jo draugas mirė nuo šios mirtinos ligos. „Tai ne
politinis, o humaniškas aktas. Šiandien išreiškiau savo meilę Annouk. Tai
moteris, papasakojusi, ką reiškia sirgti AIDS“, - teigė jis.
Maždaug dvidešimt žmonių susirinko naktį galerija paverstame rūsyje, kur
susitiko su ant sienos kabančių skausmo pervertų veidų žvilgsniais.
Viename patalpos kampe stovėjo Annouk su savo slauge. Šalia jos - 15 metų
dukra.
„Kada Meksikos gydytojai man pranešė apie ligą, jie nenorėjo man padėti, nes bijojo užsikrėsti“, - pasakojo ji.
Annouk nutarė dalyvauti Benjamino akcijoje, kai tik su juo susipažino Barselonoje:
„Norėjau parodyti savo kovą su AIDS. Žmonės neigiamai žiūri į mus, lyg
būtume nusikaltėliai. Sergančius vėžiu jie užjaučiu, o AIDS - niekina.“
Kraujas iš to vakaro performanso dalyvio yra paimamas vietoje. Ant paletės jis yra sumaišomas su raudonais dažais. Kūrybos metu skambanti dramatiška muzika žiūrovams gali sukelti ne visai malonių įspūdžių.
B.Novoa Longuira darbai yra skirti sergantiems AIDS, tačiau ne visi tokią
idėją sutinka palankiai. „Vieną baisiausių dalykų man yra pasakęs tėvas
Valdos Santi, Čilėje besirūpinantis pagalba infekuotiems ŽIV. Jis ištarė:
„Neteršk mano ligonių vardo.“