Pirmosios dvi ciklo temos – „Miestai po lūžio: Klaipėda, Kaliningradas, Gdanskas“ ir „Baltijos sostinės: Vilnius, Ryga, Talinas“ – pristatė tris Baltijos uostus bei tris Baltijos šalių sostines.
„Nagrinėti kultūros kraštovaizdžių temą festivalis pradėjo po truputį – iš pradžių buvo kalbama apie uostus, kurių geografinė padėtis istorijoje lėmė jų kultūrinį – arba daugiakultūrinį – vaidmenį, vėliau buvo pereita prie sostinių – miestų, laikomų kultūros epicentrais. Trečiaisiais metais mes apibendriname temą – ne tik grįžtame prie jos ištakų, t.y. Baltijos jūros ir jos reikšmės mūsų kultūrai, tačiau ieškome, ką naujo mums gali atnešti aktualus žvilgsnis į ją. Taip keliame ir esminius regiono gamtos išlikimo, ir kultūrinių jo ribų klausimus – užuot regioną traktavę tik kaip tris Baltijos šalis, mes drąsiau imame kalbėti, kad priklausome tai pačiai kultūros erdvei, kaip ir, tarkim, Skandinavijos šalys. Dėl šios priežasties šiemet didesnį nei kada anksčiau dėmesį skyrėme supažindinimui su Skandinavijos šalių menu, kultūra“, – sako vienas festivalio organizatorių, Thomo Manno kultūros centro direktorius Laurynas Katkus.
Vienas svarbiausių festivalio bruožų – jo daugiadalykiškumas. Festivalio tema savaip yra nagrinėjama keturiose programose – Muzikos, Žodžio, Kino ir Šiuolaikinio meno. Tai – vienas nedaugelio festivalių Lietuvoje, kurie vienodai stipriai plėtoja keturių meno sričių programas.
„Sukurti šį festivalį prieš daugiau nei dešimtmetį įkvėpė Thomo Manno asmenybė, tačiau jis neturėjo tapti negyvu ir šaltu paminklu didžiam kūrėjui. Siekėme gyvo festivalio, kuriame būtų vystomi pačiam rašytojui rūpėję skirtingų menų, kultūrų, istorijos dialogai“, – sako Thomo Manno memorialinio muziejaus direktorė, festivalio koordinatorė Vitalija Jonušienė.
Šiemet festivalyje ypatinga pagarba Nobelio premijos laureatui bus atiduodama Žodžio programoje – rašytojo vaikaitis Frido Mannas pristatys savo autobiografinę knygą. Festivalis tradiciškai vyks dviem kalbom – lietuvių ir vokiečių.
Žodžio programoje, kuruojamoje Antano Gailiaus, svečiuosis ir Vokietijos politikas Björnas Engholmas. Liepos 14 d. jis skaitys pranešimą „Kultūra Baltijos regione – tapatybės pagrindas“. Šią temą pratęs svečias iš Vokietijos Arndo Helingas. Pranešimą apie Baltijos jūrą liepos 18 d. pristatys ir prof. Vytautas Landsbergis.
Kasmet festivalis lietuvių kompozitoriui užsako sukurti muzikinį kūrinį. Šiemet tai – jaunos kompozitorės Justės Janulytės sukurta „Aria I“, kurios premjera įvyks liepos 12 d., Nidos Evangelikų liuteronų bažnyčioje, festivalio atidarymo koncerto metu. Muzikos programoje, kurią kuruoja muzikologai Vytautė Markeliūnienė ir Edmundas Gedgaudas, taip pat bus pristatomi ne tik lietuvių, tačiau ir Skandinavų kompozitorių kūriniai. Be to, festivalis suteiks progą išgirsti ir prancūzų bei tradicinę indų muziką.
Kino ir Šiuolaikinio meno programos, kuruojamos atininkamai Dainiaus Makūno („Meno Avilys“) ir Tautvydo Bajarkevičiaus (Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinės galerijos informacijos centras), pastaruosius kelerius metus yra laikomos platforma inovatyvioms, drąsioms, įvairioms idėjoms ir jas siūlantiems menininkams.
Abi programos bus atviros tiek simboline, tiek tiesiogine prasme. Jose festivalio tema bus interpretuojama priartėjus prie gamtos – menininkų instaliacijos kuriamos ne uždarose patalpose, o atvirose erdvėse. „Sudarant programą ieškojome tų meno formų, kurios atspindėtų Nidos kraštovaizdžio, ir paties festivalio specifiką.
Tai turėjo būti kūriniai, kurie ne tik idėjiškai, bet ir fiziškai įsilietų į aplinką ir būtų patrauklūs lankytojams“,– sako Tautvydas Bajarkevičius. Kino vakarai bus rengiami po atviru dangumi, ant Urbo kalno, prie Nidos švyturio. Kaip įprasta, šie vakarai bus nemokami.