Likimo ironija: išradinga 42 metų atlikėja pastaruoju metu suprato, kad nekenčia šiuolaikinių technologijų, nors šios jos kūrybai yra tiesiog būtinos.
Be jų klausytojai negalėtų mėgautis įspūdingu prieš keletą metų išleistu albumu „Medulla“, kuris beveik visas suklijuotas iš žmonių balsų.
Tačiau Björk neseniai prisipažino negalinti pakęsti skaitmeninių fotoaparatų ir mobiliųjų telefonų su filmavimo kameromis. Jei nenorite suerzinti dainininkės, palikite juos kišenėse.
„Aš visai nepykstu, kad nufilmuoti mano koncertų fragmentai atsiranda internete.
Tačiau visiškai negaliu suprasti, kodėl žiūrovai, užuot mėgavęsi koncertu, kelia į viršų telefonus ir filmuoja.
Tai sukuria barjerą tarp manęs ir jų“, – neseniai prisipažino dainininkė, sekmadienį koncertuosianti Vilniuje.
Popscenoje – lyg svetimkūnis
Kad tai, kas negadina nuotaikos kitiems populiariems dainininkams, gali išvesti iš kantrybės Björk, nieko nestebina.
Nuo 1993 metais išleisto albumo „Debut“ buvusi ir Lietuvoje viešėjusios grupės „The Sugarcubes“ vokalistė stulbina neįprastais sprendimais ir elgesiu.
Nors keliolika milijonų savo plokštelių pardavusios Björk dainos puikuojasi populiariausių dainų sąrašuose, juose šie kūriniai atrodo kaip svetimkūniai – islandės kūryba jau daugiau nei dešimtmetį visiškai nepanaši į tai, kas laikoma populiaria muzika.
Sunku įsivaizduoti kitą atlikėją, kuri galėtų į sceną išeiti išsidažiusi veidą, apsirengusi lyg stiprių narkotikų prisirijusio rašytojo sukurtos pasakos herojė ir vietoj pašaipos sulaukti aplodismentų.
Björk išskirtinumo ilgametės sėkmės paslaptis paprasta – šiai atlikėjai niekada nebuvo svarbu, kas apie ją manoma.
Užuot bandžiusi įtikti klausytojams, dainininkė meta iššūkį jų skoniui. Ir dažniausiai šią dvikovą laimi.
Laiko nežemiška būtybe
Pirmąjį – vaikams skirtų dainų – albumą Björk Gudmundsdottir išleido būdama vos vienuolikos.
Vėliau pankų filosofija susižavėjusi mergina grojo ir dainavo keliose grupėse, kurių reikšmingiausia – Islandiją alternatyviosios muzikos sluoksniuose išgarsinusi „The Sugarcubes“. Jai iširus, 1992-aisiais atlikėja pradėjo solinę karjerą.
Jau pirmieji jos vaizdo klipai, kuriuose Björk miške lakstė nuo didžiulio meškino ar raitė beprotiškus judesius judrios gatvės viduryje, sukėlė daug diskusijų ir ilgam prikaustė žiūrovų dėmesį.
Su mielu šiaurietišku akcentu kalbančios Björk pasirodymas pasaulio muzikos scenoje sukėlė bombos sprogimo efektą.
Cypavimu ir riaumojimu savo įrašus paįvairinanti dainininkė buvo visiškai nepanaši į popžvaigždutes trumpais sijonais, praėjusio dešimtmečio pradžioje karaliavusias radijo ir TV eteryje.
Netruko susiformuoti ištikimų Björk gerbėjų armija, kuri ištisus mėnesius internete nepavargsta diskutuoti apie vienos arba kitos dainos paslėptą prasmę, o pačią dainininkę laiko kone nežemiška būtybe.
Pati dainininkė į tai žvelgia skeptiškai.
„Aštuonių iš dešimties mano dainų žodžiai – pašaipa iš pačios savęs. Tiesiog parodija“, – juokiasi Björk.
Turi ir aktorės gabumų
Nepaisant Björk bandymų save pateikti kaip paprastą žmogų, jos, kaip vienos keisčiausių pasaulio kūrėjų, reputacija ilgainiui tik stiprėja.
Prie jos prisideda ne tik originalių sumanymų kupini jos albumai, bet ir dalyvavimas įvairiuose kituose meno projektuose.
Per šešiolika solinės karjeros metų Björk bendradarbiavo su gausybe žymių muzikantų – parašė dainą Madonnai, dainavo su Tricky, kūrė su prodiuseriu Timbalandu, įrašė dainą su kompozitoriumi Davidu Arnoldu.
2000-ųjų Björk vaidmuo garsaus danų režisieriaus Larso von Triero filme „Šokėja tamsoje“, atlikėjai pelnęs Kanų kino festivalio geriausios aktorės prizą, kino mokyklose jau įtraukiamas kaip retas atvejis, kai vaidybos pamokų neturėjęs žmogus aktoriaus sugebėjimais pralenkia profesionalus.
Daugiau kine nesifilmuoti pažadėjusi Björk kol kas tai padarė tik dėl mylimojo – JAV menininko Matthew Barney, su kuriuo augina dukterį Isadorą.
Prieš trejus metus ji suvaidino jo filme „Suvaržytas piešimas 9“ – absurdo estetikos kupiną dainininkės ir jos gyvenimo draugo meilės ritualą, vaizduojamą šioje juostoje, būtina pamatyti kiekvienam Björk gerbėjui.
Sukūrė dainą apie teroristę
Po poros eksperimentų kupinų albumų pernykščiame diske „Volta“ islandų dainininkė sugrįžo prie popmuzikai artimesnių kūrybos formų.
Žinoma, jei popsu galima vadinti diską, kuriame yra daina apie nėščią palestinietę savižudę teroristę.
Pastarajame kūrinyje, pavadintame „Hope“, Björk spėlioja, kas būtų geriau – kad teroristė tik pati susisprogdintų ar vis dėlto į dausas pasiųstų kuo daugiau žmonių.
Anot Björk, šia tikra istorija pagrįsta daina ji norėjo atkreipti dėmesį į žmonių dviveidiškumą.
„Kol buvo spėliojama, kad ta moteris suvaidino nėščią, į drabužius prisikimšdama sprogmenų, ją visi keikė.
Tik tada, kai paaiškėjo, kad ji tikrai laukėsi ir paaukojo savo negimusio vaiko gyvybę, buvo bent jau pradėta mąstyti, kodėl ji taip padarė“, – teigė Björk.
Pasirodymai kupini energijos
Didžiąją laiko dalį JAV praleidžianti Björk negali sulaukti naujų šios šalies prezidento rinkimų.
Jos manymu, George'o W.Busho valdymas pasauliui atnešė tik baimę ir visišką humoro jausmo išnykimą.
O kol rinkimai artėja, atlikėja mėgaujasi daugiau nei pusantrų metų gastrolėmis, kurių maršrute atsirado ir Vilniaus Vingio parkas.
Per šias gastroles Björk atlieka plačią savo kūrybos programą, kurioje atspindimi visi stiliai, prie kurių ji yra prisilietusi – nuo džiazo iki elektroninės muzikos.
Intriga klausytojams – netgi Björk palydos nariai prieš koncertą nežino, kokios tiksliai dainos tą vakarą skambės.
„Su grupe esame repetavę 40 kūrinių.
Prieš kiekvieną koncertą apžiūriu erdvę, kurioje mums teks groti, renginio pradžioje stengiuosi perprasti, kaip nusiteikusi publika. Pagal tai keičiu ir programą.
Chuliganiškam roko festivaliui tinka vienos dainos, teatrui ar senovinei arenai – kitos. Tai – energingiausi koncertai mano gyvenime.
Šios gastrolės kupinos kone vyriškų hormonų“, – australų žiniasklaidai šįmet aiškino Björk.
Björk neslepia planų ilgam trauktis iš scenos – galbūt ir toliau įrašinėti muziką, tačiau vengti ilgų koncertinių kelionių.
Lietuvių tai kol kas neliečia. Jau sekmadienio vakarą tūkstančiai žiūrovų savo akimis pamatys artistę, po kurios pasirodymų braukiamos ašaros, šypsomasi, pykstama, bet niekada neužplūsta abejingumas.
Nori padovanoti papuošalą
Į dainininkės Björk koncertą lietuviai emigrantai atvyksta su specialiomis dovanomis.
27 metų juvelyrė Živilė Pupinytė (nuotr.), jau 6 metus gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose, sukūrė papuošalą iš lavos, gintaro, kriauklių, medžio, sidabruotų stiklo karoliukų, kurį norėtų padovanoti islandų atlikėjai.
Šiame kaklo papuošale susilieja Islandija ir Lietuva. Lava simbolizuoja Björk gimtinę, nes ji kilusi iš Islandijos. Gintaras – nes koncertas vyksta Lietuvoje.
Menininkė tikisi, kad kokiu nors būdu papuošalą pavyks perduoti dainininkei.
Juvelyrė norėtų, kad Björk turėtų tą papuošalą, net jei niekada ir nenešiotų. Tai labiau nešiojama skulptūra nei papuošalas.
Jis jau buvo demonstruojamas Živilės parodoje šių metų birželio mėnesį Filadelfijoje. Tą kartą kūrinys sulaukė susidomėjimo.
Lietuvė, vos sužinojusi, kad šių metų vasarą islandės koncertas vyks Vilniuje, tuojau pat suskubo nusipirkti ankstesnius bilietus į Lietuvą nei buvo planavusi.