Kazlų Rūdos rajone esantis unikalus liaudies architektūros paminklas,
atspindintis liaudišką sakralinę statybą, perstatinėjamas nebuvo nuo pat
sukūrimo aštuonioliktajame amžiuje - buvo vykdyta tik vidaus pertvarka.
Anot Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovų,
atstatyti didžiąją medinę šešiakampę koplyčią leidžia išlikusi ikonografinė
medžiaga.
Pasak pranešimo, šis išskirtinis kultūros paveldo objektas mena svarbius
istorinius Lietuvos įvykius bei asmenybes.
Koplyčią pastatė Antanavo dvaro savininkas, Antanavo seniūnas, Vitebsko
vaivada Jonas Antanas Chrapovickis kaip dvaro koplyčią ir giminės laidojimo
vietą.
Vėliau Antanavo dvaras atiteko dvarininkams Šabunevičiams, kurie
devyniolikto amžiaus viduryje koplyčią suremontavo, o jos vidų papuošė
paveikslais.
Istoriniuose šaltiniuose apie koplyčios įkūrėjų palaidojimus
neužsimenama, tačiau žinoma, jog 1860 metais čia amžino poilsio atgulė
vėlesnis Antanavo dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius, o po kiek laiko
- ir jo sūnus Edvardas bei marti.
Antanavo koplyčia galimai susijusi su 1863 metų sukilimu. Pasakojama, jog
unikalaus pastato rūsyje buvo laikomi sukilėlių ginklai, o po altoriumi
slapstėsi būrio vadas.
Po 1944 metų laidojimo kripta buvo išplėšta, karstai apgadinti, kita
dalis rūsio naudota kaip sandėlis.
Konservavimo ir restauravimo darbus inicijavo ir finansuoja Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos bei Kazlų Rūdos
savivaldybė, darbus atlieka UAB „Restauracija“.