Muzikos, dailės mėgėjai, iš kitų šalių atvykstantys lektoriai derina savo atostogas pagal jiems įdomiausius festivalio renginius. O pasirinkti yra iš ko.
Druskininkuose per vasarą įvyksta keli šimtai renginių.
Festivalio tikslas – skleisti ir populiarinti M.K.Čiurlionio kūrybą – juntamas kiekviename renginyje.
Net jo atidaryme pristatytą moksleivių piešinių ir eilėraščių parodą įkvėpė garsiausio Lietuvos menininko spalvos ir vizijos.
Svečius žavi meistriškumas
Organizatoriams maloniausia, kai po vieno ar kito koncerto prieina žmonės ir dėkoja, kad poilsį gali derinti su savo kultūros akiračio plėtimu.
Ir ne vien tik lietuviai.
Vienas Izraelio simfoninio orkestro smuikininkas tikino savo šalyje negalintis pažiūrėti ir paklausyti tiek aukšto lygio koncertų.
O atlikėjų meistriškumu susižavėjęs vokietis sakė tikrai jokiame kitame Vakarų kurorte nepatyręs, kaip galima poilsiautojus užimti tokiais rimtais dalykais.
Kur dorovinis aspektas?
Trečiadienį pasibaigusio vieno svarbiausių festivalio renginių – M.K.Čiurlionio studijų savaitės – ašis buvo tarptautinė konferencija „M.K.Čiurlionis ir pasaulis“, smuiko muzikos šventė ir meistriškumo kursai.
Studijų savaitėje buvo ir labai savitų pranešimų. Profesorius Krescencijus Stoškus stebėjosi, kodėl šitiek metų beveik visai nenagrinėjamas dorovinis M.K.Čiurlionio aspektas – tai padėtų daug aiškiau suprasti ir jo kūrybą.
„Iš įvairių perskaitytų šaltinių supratau, kad jam dorovė buvo viena esminių gyvenimo ir kūrybos atramų.
Šis universalių gebėjimų menininkas, siekęs būti savo tautos priekyje ir ją vesti paskui save į šviesą, vis dėlto tikra žmogaus vertybe laikė ne profesionalumą, o gerumą.
Jis pats kūrė ir gyveno taip, kaip šnekėjo.
Šių dienų vartotojiškoje visuomenėje jis būtų labai senamadiškas, bet kartu ir labai aktualus“, – kalbėjo K.Stoškus.
Susidūrė su konfliktu
Profesorius K.Stoškus pabrėžė, kad šis festivalis labai atitinka čiurlionišką dvasią – po pasaulį išsibarstę menininkai, pakviesti atvykti ir parodyti sugebėjimus, pasijunta laukiami kaip savo namuose ir vėl reikalingi Lietuvai.
M.K.Čiurlioniui buvo labai svarbi šeima, jis visada gyveno namų ilgesiu ir noru kuo dažniau čia sugrįžti.
Kaip vyriausias sūnus, kūrėjas jautė nuolatinę pareigą išlaikyti šeimą.
Tačiau šią pareigą buvo sunku įvykdyti žmogui, kuris pasirinko ne pelno perspektyvą, o menininko kelią.
„Pasiryžęs padėti vesti tautą ir nešti šviesą į savo kraštą, M.K.Čiurlionis suprato, kad tai gali padaryti tik kurdamas tokį meną, kuris užima lyderio poziciją.
Taip M.K.Čiurlionis susidūrė su dar vienu amžinu konfliktu – tarp tautos ir avangardizmo“, – svarstė K.Stoškus.
Naujo žodyno kūrėjas
Iš Prancūzijos Sorbonos universiteto į Druskininkus atvažiavusi Radosveta Bruzaud perskaitė pranešimą, kurį yra pristačiusi ir šiame universitete.
Muzikė, studijuodama lietuvio paveikslus, patyrinėjo temą „Polifonijos idėja M.K.Čiurlionio vizualiuose kūriniuose“.
Menų sinteze besidominti profesionali muzikantė tvirtino nežinanti kito tokio menininko, kuris taip originaliai muzikinius principus pritaikytų tapyboje.
„M.K.Čiurlionis sukūrė tarsi naują žodyną, kaip muzikines idėjas paversti tapyba.
Bet tai nėra konkretaus muzikos kūrinio vertimas konkrečiu paveikslu.
Jie visi – savarankiški kūriniai. Jei menininkas pirmiau nebūtų įvaldęs muzikinės kompozicijos, tokių jo paveikslų neturėtume“, – kalbėjo M.K.Čiurlionio kūrybos propaguotoja Prancūzijoje.
Tikisi rasti nežinomų kūrinių
Rusijos meno istorijos instituto Sankt Peterburge mokslininkė Tamara Ismagulova, pristačiusi naujų tapybos krypčių sąsajas su M.K.Čiurlionio kūryba, užtikrintai tvirtino, kad lietuvių menininkas Sankt Peterburge buvo mylimas, mėgstama ir jo kūryba.
„1912 metų kovo mėnesį šis institutas buvo atidarytas tarp dviejų renginių, skirtų prieš metus mirusiam M.K.Čiurlioniui – vasarį vyko jo paveikslų paroda, o balandį – muzikinės kūrybos vakaras.
Šiuose renginiuose dalyvavo tie patys žinomi rusų menininkai. Kad tai įrodyčiau, atvežiau nuotraukų.
Esu įsitikinusi, kad Sant Peterburge tikrai galima atrasti ne vieną nežinomą M.K.Čiurlionio dailės kūrinį.
Juk per minėtą parodą paveikslai buvo pardavinėjami“, – svarstė mokslininkė T.Ismagulova.
Skaičiai ir faktai
* „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ šiemet surengta jau 6 kartą.
* Festivalis trunka tris mėnesius – liepą, rugpjūtį ir rugsėjį.
* Jo metu įvyko ir dar įvyks apie 70 koncertų, parodų, susitikimų, konferencijų.
* Festivalyje pasirodė ir dar pasirodys beveik 300 Lietuvos ir užsienio šalių atlikėjų.
* Klausytojų jau pamėgtos sakralinės muzikos valandos (17 koncertų) rengiamos Druskininkų, Senosios Varėnos, Liškiavos bažnyčiose.