Atvykusi į bet kurį pasaulio miestą E.Lastovskytė pirmiausia ieško fontanų.
Kai jų fototekoje bus sukaupta pakankamai, jauna menininkė ketina išleisti knyga „Tūkstantis ir vienas fontanas“.
Naujas, bet apleistas
„Atgaivinkime fontanus“ – taip vadinasi E.Lastovskytės akcija, kuri prasideda šiandien. Menininkė dešimčiai dienų iš Barselonos į Vilniaus Rotušės aikštę perkels „Montjuic“ fontaną.
Devynios didžiulės fontano nuotraukos bus iškabintos ant geležinės tvoros, juosiančios neseniai įrengtą ir jau sugadintą Rotušės aikštės fontaną.
„Už tos tvoros jau mėnuo triūsia darbininkai. Žmonės kalba, kad vandalai į fontaną pripylė sieros rūgšties. Atšoko plytelės“, – apgailestavo Erika, siekianti atkreipti dėmesį į viešųjų erdvių naudojimo tradicijas.
Kita iniciatyvos dalis demonstruojama Nepriklausomybės aikštės fontane prie Seimo. Mantas Lesauskas kviečia prisėsti pačiame fontane ant fotelių, sumontuotų iš padangų. Tai menininko padrąsinimas žmonėms laisviau naudoti miesto erdves.
M.Lesauskas panašią akciją yra surengęs Afrikoje. Apleistoje ir žmonių nebelankomoje vietoje jis pastatė baldus iš padangų, sukvietė žmones ir priminė, kad ši vieta nėra mirusi.
Puoselėja naujoves
E.Lastovskytė Rotušės aikštėje šalia nuotraukų surašė linkėjimus Vilniui, kuris kitais metais taps Europos kultūros sostine.
„Ko trūksta, kad fontanai atgimtų? Minimalių investicijų į fontanų renovavimą, nedidelio padrąsinimo iš savivaldybės, miestiečių fantazijos ir iniciatyvos“, – klausia ir atsako E.Lastovskytė.
Kiekvienas gyventojas gali pakeisti miesto viešosios erdvės kultūrą – kai tai suvoksime, turėsime mielesnį Vilnių.
E.Lastovskytė mano, kad grožis nėra vienintelė fontanų paskirtis. Karštą dieną dažnai pamatysime ne vieną pilietį, gaivumo ieškantį būtent viešajame fontane.
„Nė vienos tradicijos ar prietaro neturi mūsų miesto viešieji vandens telkiniai“, – atsidūsta E.Lastovskytė.
Vilnius turi nuostabių mistika dvelkiančių ir tradicijomis nusagstytų vietų, kaip antai stebuklinga plytelė Katedros aikštėje, obuoliukas S.Moniuškos skverelyje ar daktarui Cemachui Šabadui skirta skulptūra.
E.Lastovskytė viliasi, kad porelė jaunų žmonių, susitikusi tradicinėje įsimylėjėlių pasimatymo vietoje šalia S.Moniuškos skverelio obuoliuko ir pasibučiavusi ten pat esančiame fontanėlyje, niekada neišsiskirs.
Melomanas, užsukęs prie Operos fontano, sutiktų bendraminčių kompaniją. Krepšinio sirgaliai galėtų šokti Vokiečių gatvės fontane. Smagu būtų ne tik jiems, bet ir praeiviams.
Gera ten, kur mūsų nėra
„Sugretinę gamtos grožį, žmogaus fantaziją, estetiką ir meilę savo miestui mes galime gauti nuostabių rezultatų“, – viliasi E.Lastovskytė, aplankiusi Vakarų Europoje trykštančius fontanus.
Daugelyje Europos miestų galima pamatyti stebuklingus vandens, muzikos ir šviesos šokius. Vieni garsiausių ir labiausiai lankomų yra Barselonoje.
Šalia Trevio fontano Romoje didingais garsais užburia Ludwigo van Beethoveno Devintoji simfonija, o jei norisi grįžti čia – įmeskite monetą į fontaną per kairįjį petį.
Futbolo sirgaliai Barselonoje po kiekvienos jų palaikomos komandos pergalės sulekia į tradicinę švenčių vietą – „Canaletes“ fontaną pagrindinėje miesto La Ramblos gatvėje.