1968 metais šiame mieste įvyko džiazo festivalis „Jaunystė“. Kai kas jį linkęs vadinti pirmuoju šio žanro muzikos festivaliu Lietuvoje.
Antrąsyk džiazas čia suskambo užvakar. Lygiai po 40 metų. „Elektrėnų žiburiai“ – taip vadinasi džiazo tradicijas elektrikų mieste mėginantis atgaivinti festivalis.
Ką visus šiuos dešimtmečius veikė elektrėniškiai? Gamino elektrą, ugdė ledo ritulininkus ir žiūrėjo televizorių.
Dėl kultūringesnių pramogų stokos Elektrėnų vaikai taip prilimpa prie žydrųjų ekranų, kad net ūgtelėję ir išvykę studijuoti į gretimus didžiuosius miestus sunkiai nuo tų ekranų atlimpa.
Kad miestą valdo televizija, buvo galima įsitikinti ir per šeštadienį vykusį džiazo festivalį.
Elektrėniškių festivalyje apsilankė maždaug tiek, kiek atlikėjų. Kelios dešimtys. Likę pasirinko A.Valinsko žvaigždučių vartus į pragarą.
Kita vertus, pats žodis „džiazas“ per tuščius keturis dešimtmečius daugumai elektrėniškių virto keiksmažodžiu, kuriuo apibūdinama viskas, kas išklysta iš visokių kelių į žvaigždes.
Keiksmažodis gal net W.A.Mozartas, kurio kūrinių, jeigu šiame mieste būtų surengtas bent vienas klasikinės muzikos koncertas, pasiklausyti ateitų kelios muzikos mokytojos.
Kas yra teatro vaidinimas ar opera, Elektrėnuose žino tik tie, kurie savaitgaliais renkasi ne meškerę ar tiesiog butelį prie marių, o kultūringą išvyką į Vilnių ar Kauną. Na, dar studijuojantys, kurie tėvams kartais papasakoja apie scenos magiją.
Tiesa, yra Elektrėnuose ir vienas knygynas. Tik į jį užsukančių vis mažiau.
Bet kodėl vien apie Elektrėnus kalbama, paklausite. Sutinku, tokių miestų Lietuvoje – dešimtys. Tereikia kirsti Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos ribą.
Tik tiek, kad Elektrėnai – mano gimtasis miestas, kurio labui ir pats nieko ypatinga nepadariau. Ir man skaudu, kad per visą mano gyvenimą džiazo improvizacijos šiame mieste skambėjo pirmą kartą. „Jaunystės“ dėl pateisinamų priežasčių negalėjau aplankyti.
Todėl nuostabu, kad atsirado keli vietiniai entuziastai, kurie nusprendė kovoti su per kaminus rūkstančia apatija ir surengti intelektualesnę šventę tai saujelei elektrėniškių, kurie bėga nuo smegenų ir dvasios minkštinimo konvejerio.
Tikiu, kad „Elektrėnų žiburiai“ turi potencijos. Juk neatsitiktinai šeštadienį būrelis įkaušėlių susigėdę paslėpė kuprinėje degtinės butelį, o rūkaliai nuorūkas metė ne po kojomis, o net dešimt metrų nešė iki šiukšlių konteinerio. Gera muzika, kaip ir visas menas, veikia!