„Norėčiau iš tiesų padėkoti vertinimo komisijai, priėmusiai teisingą
sprendimą“, - sakė M.Rourke'as, su šiuo filmu sugrįžęs į didžiuosius
ekranus.
D.Aronofsky, kurio darbą, parodytą tarp 21 pagrindinės konkursinės
programos filmo, puikiai įvertino ir kritikai, ir žiūrovai, šį prestižinį
apdovanojimą dedikavo „visiems imtynininkams, kuriuos sutikome, kurie
uždirba po 200 dolerių per vakarą ir nori už tai paaukoti savo kūną ir
sielą“.
51 metų M.Rourke'as šiame filme vaidina apgailėtiną buvusį profesionalų
imtynininką, niekaip nenorintį pasiduoti. Vaidmuo primena tikrą paties
M.Rourke'o gyvenimą - jis 10-ojo dešimtmečio pradžioje buvo boksininkas, o
dabar apgailestauja dėl aktoriaus karjeros, „prarastos prieš 15 metų“.
Grėsmingai atrodantis M.Rourke'o herojus, kuriam tenka dažyti savo ilgus
žilus plaukus, kovėsi taip ilgai, kad vaikai jau perka žaislinius kovotojus
ir kompiuterinius žaidimus su efektingais jo triukais. Po infarkto šis
amerikietiškųjų imtynių veteranas yra priverstas dirbti pardavėju prekybos
centre, bet paskui spjauna į pavojų ir grįžta į ringą.
„Jis pastatė jį beveik kaip dokumentinį filmą, - apie D.Aronofsky sakė
M.Rourke'as. - Tie vyrukai eidami vos penktą ar šeštą dešimtį metų baigia
supamajame krėsle arba invalido vežimėlyje. Kol nepasidomėjome, to
nesupratome“.
Prisimindamas savo fragmentišką karjerą, - nors apie jo sugrįžimą buvo
prabilta jau po buvusio kalinio vaidmens 2005-ųjų trileryje „Nuodėmių
miestas“ - M.Rourke'as sakė: „Jaustis gėdingai nėra geras jausmas
ir paprastai dėl to pats būni kaltas“.
„Darrenas Aronofsky atvyko čia prieš porą metų ir žnektelėjo ant
užpakalio, - sausakimšame teatre „Sala Grande“ sakė M.Rourke'as, turėdamas
omenyje kritikų išpeiktą šio režisieriaus filmą „Versmė“ (The Fountain),
kurio premjera Venecijoje įvyko 2006-aisiais. - Džiaugiuosi, kad jam užteko
drąsos grįžti“.
Šeštadienį surengta iškilminga ceremonija užbaigė 11 karštligiškų dienų
trukusius seansus, interviu, spaudos konferencijas ir pasirodymus ant
raudonojo kilimo.
Venecijos festivalis neoficialiai pradeda maratoną prieš kitais metais
įvyksiantį „Oskarų“ įteikimą, ir tikimasi, kad M.Rourke'as bus nominuotas
geriausio aktoriaus „Oskarui“.
Venecijos „Sidabro liūtą“, skiriamą geriausiam režisieriui, atsiėmė rusas
Aleksejus Germanas jaunesnysis, atvežęs filmą „Popierinis kareivis“, kurio
veiksmas vyksta šaltoje Kazachstano stepėje ir kuris pasakoja apie 7-ojo
dešimtmečio sovietų programą pasiųsti į kosmosą pirmąjį žmogų.
Filme daugiausia pasakojama apie kosmonautų vyriausiąjį gydytoją ir
atskleidžiami programos užkulisiai, tampantys sovietų nacionalizmo
alegorija.
Geriausio aktoriaus apdovanojimas atiteko italų veteranui Silvio Orlando
suvaidinusiam nelaimingą tėvą juostoje „Džovanos tėvas“.
Šis filmas - Mussolini laikais vykstanti tragedija, kurią
režisavo Pupi Avati, - pasakoja apie merginą, kurios poelgis
vos nesugriauna ir taip komplikuotų jos santykių su motina ir, prasidėjus
sąjungininkų bombardavimams, priverčia išvežti ją į psichiatrijos ligoninę.
Geriausia aktore buvo pripažinta prancūzė Dominique Blanc, filme „Kitas“ (L'Autre) suvaidinusi savo nepriklausomybę branginančią moterį, kuri tampa nesveikai pavydi, kai jos buvęs vaikinas
susiranda kitą. „Tai pasakiška garbė“, - atsiimdama apdovanojimą sakė
D.Blanc.
Specialusis vertinimo komisijos apdovanojimas buvo paskirtas Etiopijos
kino kūrėjui Haile Gerimai, už „Tezą“ (Teza) - bandymą
idiliškos vaikystės prisiminimus suderinti su šios Afrikos valstybės realybe
valdant diktatoriui Mengistu Haile Mariamui.
Šis filmas taip pat buvo pagerbtas už scenarijų - apie gyvenimą atokiame
Etiopijos kaime ir modernioje Vokietijoje.
Tuo tarpu kritikai per šį, jau 65-ąjį, Venecijos filmų festivalį
piktinosi pasiūlytų juostų kokybe. Daugelis jų išpeikė labai lauktą Irane
gimusio prancūzų režisieriaus Barbeto Schroederio trilerį
„Indzu: žvėris šešėlyje“ (Inju, the Beast in the Shadow), kurio veiksmas
vyksta Japonijoje, ir Honkongo režisieriaus Yu Lik-wai (Ju Likvajaus) filmą
apie gangsterius Brazilijoje „Plastiko miestas“ (Plastic City).
Šio seniausio pasaulyje kino festivalio direktorius Marco Muelleris
, kuris pradeda savo antrą ketverių metų kadenciją, teisino
programos sudarytojus ir sakė, kad tie filmai - „geriausi, kokie tik yra“.