Sidnėjaus universitete dėstantis Peteris McCallamas paskutiniame kompozitoriaus užrašų sąsiuvinyje Berlyno valstybinėje bibliotekoje rado 32 ranka užrašytų gaidų taktus. Dauguma L.Van Beethoveno
sąsiuvinių buvo detaliai išstudijuoti, bet paskutinis buvo sulaukęs mažesnio
dėmesio.
P.McCallumas sakė iš karto nesupratęs, kad tai kūrinys fortepijonui, nes
L.Van Beethovenas dažnai naudodavo chaotiškus sutrumpinimus.
„Tie sąsiuviniai yra labai turtingi šaltiniai, bet juos labai sunku
skaityti, juos reikia truputį dešifruoti, bet tai galima padaryti, jei
pakankamai ilgai aiškiniesi“, - pridūrė jis.
P.McCallumas mano, kad jo atrastas kūrinys buvo parašytas 1826 metų
spalį, keli mėnesiai iki kompozitoriaus mirties 1827-ųjų kovą.
Pasak muzikologo, kūrinys gana melancholiškas, bet „gana žavus ir
paprastas“, be to, „gana geros kokybės ir nesunkus groti, todėl tiktų
mažiems vaikams“.
„Jame yra keli maži neįprasti harmonijos bruožai, kurių paprastai su
Beethovenu nesiejame“, - sakė jis.
P.McCallumo žmona Stephanie, kuri yra pianistė, pasinaudodama
vyro transkripcija padarė pirmąjį kūrinėlio „Bagatelė F minor“ įrašą, kuris
trunka vos 54 sekundes.
Muzikologas mano, kad nors ir trumputis, šis kūrinys yra užbaigtas.
„Jis nesibaigia per pusę sakinio, bet įtariu, kad jei Beethovenas
būtų jo ėmęsis, kaip labai dažnai darydavo su tokiais dalykais, jis būtų
pridėjęs (ką nors) daugiau, nes jis nėra labai ilgas“, - pridūrė jis.