Tai – pianistas iš Druskininkų Kasparas Uinskas. Jis solinę programą prieš kelias dienas pristatė Romos „Tempietto“ festivalyje.
Mistiškoje griuvėsių aplinkoje buvo neįprasta klausytis nostalgiškų Balio Dvariono „Žiemos eskizų“.
Dorėninių Marcello teatro kolonų fone švelnūs lietuvių kompozitoriaus muzikos tonai tarsi aidas atsimušė į didingos Romos karvedžio Julijaus Cezario įsakymu pastatytos Apolono šventyklos griuvėsių liekanas.
Jie susiliejo su čia pat, Kapitolijaus ir Tibro papėdėje, nepaliaujamai staugiančių automobilių garsais.
Daug lengviau buvo įsijausti į aistringus Sergejaus Rachmaninovo muzikos akordus. Virtuoziška technika, temperamentas, aistringi akordai, nuo artisto kaktos byrantys prakaito lašai.
Viskuo persisotinusius italus, ypač Romos aukštuomenę, žavi būtent tai, kas neįprasta. Paprastučiai lietuvių kompozitoriaus B.Dvariono kūrinėliai šią publiką privertė susimąstyti.
Bitė neišmušė iš vėžių
Į K.Uinsko koncertą susirinkę italai prasitarė, kad jo atliekami kūriniai – „fanno pensare“ („verčia mąstyti“). O po koncerto aistringai kartojo: „Bravo“, „Bravissimo“.
Lietuvos pianistas K.Uinskas dar niekada nekoncertavo antikos griuvėsių fone įrengtoje scenoje. Aplinka buvo iš tiesų įkvepianti.
Niekas iš publikos tą karštą naktį nepastebėjo, kad jaunasis pianistas, atlikdamas pirmąjį A.Skriabino kūrinį „Improvizacija FA“, keistai mostagavo rankomis.
„Dabar man ima juokas, – ištarė pianistas. – Bet ant scenos teko kovoti su įkyria bite, kuri vis sukosi aplink nosį“.
Ironijos nestokojantis pianistas teigė, jog scenoje artistams nutinka visokių netikėtų akibrokštų, bet būtina stengtis, kad žiūrovai nieko nepastebėtų.
Save vadina patriotu
„Esu Druskininkų ir Lietuvos patriotas“, – Romoje sakė K.Uinskas. Pianisto nuomone, būtent lietuviškus kūrinius reikia groti pasaulinio garso salėse.
Šįmet jaunas atlikėjas pasirodė prestižinėse Niujorko „Carnegie Hall“, Londono „Wigmore Hall“, Vašingtono „Kennedy Center“ ir Berlyno filharmonijos salėse.
„Ar iš tiesų esi toks talentingas, ar tiesiog moki „parduoti“ savo muziką?“ – atvirai paklausiau pianisto. Juk ne visiems lemta pakilti į elitines pasaulio scenas.
K.Uinskas atsakė, kad Lietuvoje turi puikius vadybininkus, kurie padeda organizuoti koncertus. Prieš koncertus vyksta milžiniškas parengiamasis darbas, įvertinamos visos biurokratinės detalės.