Žiūrėkite reportažą iš parodos.
Dažnai šiurpą keliantys, groteskiški Š.Saukos darbai išskiria šį menininką iš kitų Lietuvos dailininkų. Jis atskleidžia giliausias žmogaus baimes ir kančias, todėl žiūrovams sukelia prieštaringų jausmų.
Tokie jausmai užplūdo ir žiūrint į didžiulį dvejus metus tapytą Lietuvos tūkstantmečio istorijai skirtą paveikslą, kurį sostinėje galima pamatyti nuo ketvirtadienio.
Dar prieš 20 metų už diptiką “Žalgirio mūšis” Š.Saukai buvo įteikta Lietuvos Nacionalinė premija.
Prieš dešimt metų jis buvo apdovanotas LDK Gedimino ordinu. Per savo gyvenimą Š.Sauka yra surengęs daugybę parodų didžiausiose pasaulio miestuose, tačiau didmiesčių ūžesys ir rampos šviesa tapytojo netraukia. Jis su šeima gyvena ir kuria mažoje Dusetų gyvenvietėje.
Meno kritikai šio postmodernizmo atstovo darbus vadina metatapyba, kurioje persipina šventosios dvasios ir demonai, gausu literatūrinių siužetų, asociacijų, simbolių. Tapytojas dažnai pats sau tampa modeliu, tyrinėjimų objektu, sodriu potėpiu susiliejančiu su fantasmagorijų pilna erdve.
Savo gimtadienį dailininkas pasitinka milžinišku paveikslu, kurį tapė ištisus dvejus metus. Jis sako, kad visą trisdešimt šešių kampų paveikslą pamatė tik ant „Maldžio“ galerijos sienos.
„Jaučiausi nusivylęs. Juk visada įsivaizduoji, kad bus kitaip, bus geriau. Bet išėjo kaip visada“, - savikritiškai per gimtadienį buvo nusiteikęs dailininkas, nutapęs Lietuvos tūkstantmečio istoriją - milžinišką šventovę, sudarytą iš švytinčių sielų, kurių priešakyje - Rūpintojėlis Šarūno Saukos veidu ir minia lietuviams gerai pažįstamų istorijos asmenybių: lakūnai Darius ir Girėnas, prezidentas Antanas Smetona, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Maironis, Simonas Daukantas. Paveikslo autorius prisipažįsta, kad pamatę paveikslą žmonės pirmiausia ir klausia, kaip šie veikėjai buvo atrinkti. Š.Saukos atsakymas paprastas: „Nežinau“.
Į galeriją susirinkę žmonės negailėjo Š.Saukai šiltų žodžių ir gėlių. Per parodos atidarymą kalbėjęs tapytojo tėvas garsus literatūros tyrinėtojas profesorius Donatas Sauka sakė, kad sūnaus darbai verti būsimo Guggenhaimo muziejaus.
Tuo tarpu Š.Saukos bičiulis kolekcininkas Edmundas Armoška juokiasi ir sako, kad į intrigomis apipintą Guggenhaimo muziejų įspūdingo kūrinio neišleistų.
Vilniaus galerijos „Maldis“ savininkas E.Armoška prieš septynerius metus išleido beveik tris kilogramus sveriantį Šarūno Saukos kūrybos albumą.
Tuomet albumą parengęs fotomenininkas Rimantas Dichavičius per parodos atidarymą lrytas.lt žurnalistams sakė, kad reikia galvoti apie naują albumą, nes dailininkas - produktyvus, o jo darbai - vertingi, savo mastu ryškiai išsiskiriantys iš šių dienų Lietuvos dailininkų.
Jubiliejui skirtoje parodoje lankytojai gali įvertinti ir naujas Š.Saukos atrastas erdves - prieš metus menininkas susidomėjo kompiuterio galimybėmis ir paruošė netikėtumų - saukiškų fotokoliažų, fotomontažų.