Išnykus vienam džiazo „taškui“, atsirado du nauji. Praėjusią savaitę džiazą įsileido populiarus sostinės klubas „Woo“, įsikūręs buvusioje džiazo rezidencijoje Radvilų rūmuose, ir „Havana Social Club“.
Muziką mėgstantys lankstūs verslininkai greičiau sureagavo į džiazo gyvenimo vėjus už mūsų kultūros ir džiazo strategus.
Prieš pusantrų metų susikūrusi Lietuvos džiazo federacija, žadėjusi pradėti savo veiklą nuo džiazo klubo steigimo, dar neparodė jokių gyvybės ženklų.
Tuo tarpu analogišką organizaciją įkūrę estai jau turi visą tinklą džiazo klubų skirtinguose šalies miestuose. Geriausią jų – Talino „99“ – svariai remia Kultūros ministerija.
Bet neužtvenksi upės bėgimo.
Dar prieš kelerius metus būtų buvę sunku įsivaizduoti Vilniaus džiazo muzikantus, plūstančius groti į klubą pirmadienį ir čia „džemuojančius“ iki gilios nakties.
Mūsų džiazo grandai jau kadaise pradėjo ignoruoti „džemus“. O šiandien užsukę į „Woo“ įsitikiname, kad karšti džiazo pirmadieniai – jokia utopija.
Laikai pasikeitė – Lietuvos muzikos ir teatro akademija užaugino naują džiazo muzikantų kartą, kuri trokšta, bet neturi kur pasireikšti.
Vienas pirmųjų šią aukso gyslą aptiko ir ėmė eksploatuoti festivalis „Vilnius Jazz“.
Prieš pusantrų metų jis pakvietė jaunimą išbandyti save originalios džiazo kūrybos konkurse „Vilnius Jazz Young Power“.
Nuo pirmųjų gyvavimo metų skatinantis šalies džiazo meistrus kurti savo kūrybos projektus „Vilnius Jazz“ įtraukė į šį procesą ir jaunųjų pamainą.
Kitą mėnesį jau antrą kartą festivalio scenoje varžysis „Vilnius Jazz Young Power“ finalininkai.
Tačiau tokie kūrybos iššūkiai – retos dovanos jaunimui. O klubinis džiazo gyvenimas Vilniuje nenuspėjamas kaip orai.
Vien per pastarąjį dešimtmetį džiazas buvo užklydęs ir į Jaunimo teatro kavinę, ir į restoraną „Pulčinela“, barą „Prie universiteto“, Radvilų rūmus.
Taip pat į „Šarūno“ viešbutį, „Karolinos“ klubą, „Obuolio respubliką“, „Vilnius Holiday Inn“ viešbučio restoraną ir daugelį kitų vietų. Dar šmėsteli „Brodvėjuje“, klube „Tamsta“, „Neringos“ restorane.
Visiems seniai žinoma, kad net patys sėkmingiausi džiazo vakarai negali garantuoti restoranų savininkams klestėjimo.
Ar ilgai gyvuos jauniesiems talentams atviros naujos klubinės džiazo scenos, galima tiktai paspėlioti.
Bet kuriuo atveju jos neatstos Lietuvos džiazo federacijos aktyvistų žadėto tikro džiazo klubo, kuriame skambėtų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio muzikantų projektai.