Keliautojas ir fotografas P.Normantas dėl būsimo Rytų Azijos meno centro su valdininkais derasi dar nuo 2004-ųjų.
Šiam muziejui P.Normantas nori padovanoti savo 1200 eksponatų kolekciją, sukauptą iš kelionių po Tolimuosius Rytus. Rytų Azijos meno centrui jau parinktas ir baigiamas remontuoti pastatas Užupyje, Malūnų gatvėje.
Kad toks muziejus tikrai bus, vos prieš dvi savaites viešai patvirtino ir Vilniaus meras Juozas Imbrasas.
Tačiau praėjusią savaitę šis klausimas vėl grįžo į savivaldybės komitetų darbotvarkę.
Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetas po ilgų ginčų priėmė dviprasmišką sprendimą: valdininkai pritarė, kad Rytų Azijos meno centras Vilniuje turėtų būti.
Tačiau konkretiems planams tokį centrą įsteigti pastate Malūnų gatvėje komiteto nariai ištarė „ne“.
Prisiminė ir kitus muziejus
Abejotina kolekcijos vertė ir skurstantys kiti sostinės muziejai – tokius argumentus prieš muziejaus įkūrimą bėrė valdininkai. „Mes pristeigiame naujų muziejų, o senų nesutvarkome“, – teigė komiteto pirmininkas Vidmantas Martikonis.
Rytų Azijos meno centrui per metus reikėtų skirti 300-400 tūkstančių. Valdininkai tvirtino, kad tai – pernelyg didelė suma, ypač „laukiant krizės“. Tuo tarpu senieji Vilniaus muziejai ir kultūros centrai atsidūrę ties skurdo riba.
Tačiau po daugiau kaip 300 tūkstančių šiemet skirta ne vienam kultūros centrui. Iš viso šiemet Vilniuje muziejai ir kultūros centrai gavo daugiau kaip 4 milijonus litų. Kitąmet sumą planuojama padidinti iki 4,7 milijono.
Nelaiko labai vertinga
Valdininkų neįtikino ir keliautojo sukauptos kolekcijos vertė. Prieš kelis mėnesius vengrų tibetologas dalį P.Normanto kolekcijos įvertino 150 tūkstančių litų.
„Tai tikrai nėra didelė kolekcijos vertė. Vengro laiškas apie šią kolekciją buvo pagarbus ir atsargus. Tačiau su visa pagarba reikia pasakyti – tie eksponatai tikrai nėra itin archajiški dalykai“, – teigė komiteto narė Zita Kelmickaitė.
Tibetologas Bela Kelenyi, šių metų gegužę įvertinęs dalį eksponatų, teigė, kad jie yra skirtingos vertės.
„Kolekcijoje yra autentiškų, originalių ir labai vertingų dirbinių. Yra ir tokių, kurie labiau skirti turistams. Svarbiausia, kad eksponatai vilniečiams padės geriau pažinti Tibetą. Mano manymu, kolekcija yra ypač svarbi edukaciniu požiūriu“, – tuomet „Sostinei“ teigė tibetologas.
P.Normanto kolekciją palankiai įvertino ir Lietuvos mokslininkai orientalistai. Meno centro įkūrimui pritarė ir muziejininkai.
Puoselėja planus apsigyventi?
Kai kurie valdininkai neslėpė manantys, kad labiau nei muziejaus idėja P.Normantą vilioja Užupyje esančios patalpos.
Mat P.Normantas prieš kelis mėnesius kreipėsi į savivaldybę prašydamas suteikti patalpas, kur galėtų saugoti eksponatus ir fotografijas. Laikinai šiose patalpose P.Normantas norėtų ir gyventi.
Muziejaus likimą svarstantys valdininkai piktinosi, kad keliautojas Malūnų gatvėje ketina apsigyventi. Tad prašymą skirti patalpas valdininkai atmetė iš karto.
Jie nepritarė ir planams P.Normanto kolekciją eksponuoti šiame pastate. Komiteto nariai svarstė, kad keliautojo kolekcijai vietos galėtų atsirasti „Menų spaustuvėje“ ar kokiame kitame muziejuje.
Norėjo išsklaidyti abejones
„Man P.Normanto fotografijos atrodo vertingesnės nei jo sukaupti amuletai ir piešiniai“, – neslėpė komiteto pirmininkas V.Martikonis.
- Kodėl muziejaus likimas svarstomas iš naujo? Juk anksčiau šis klausimas jau buvo svarstomas jūsų vadovaujamame komitete, – teiravosi „Sostinė“ V.Martikonio.
- Tiesa, tačiau dėl šio muziejaus vis iškildavo naujų klausimų. Į kai kuriuos jų neatsakyta ir šiandien.
Dėl vertės vis pasigirsta abejonių. Apskritai tokius kultūros židinukus reikėtų steigti labai atsargiai.
- Ar galutinis komiteto sprendimas reiškia, kad P.Normanto kolekcija Vilniuje viešai nebus eksponuojama?
- Mes pritarėme, kad Rytų Azijos meno centras Vilniuje galėtų būti. Tačiau jame reikėtų keisti ekspozicijas – gal kas mėnesį, gal kas pusę metų.
Tai turėtų būti ne vien P.Normanto, bet ir kitų kolekcininkų sukaupti eksponatai.
Kliūtis – pastato vertė
Šiuo metu Vilniuje esantis P.Normantas apie iš naujo svarstomą muziejaus likimą sužinojo iš „Sostinės“.
- Manęs niekas apie tai neinformavo. Keista, juk esu Vilniuje, galėjau atvykti į posėdį ir atsakyti į visus klausimus. Bet manęs turbūt specialiai nepakvietė.
Savivaldybė elgiasi vis ryžtingiau. Kas nors tikriausiai planuoja muziejaus patalpas perduoti kokiai aludei, – nuogąstavo su „Sostine“ kalbėdamas P.Normantas.
- Manote, kad šie ginčai kyla dėl vertingo pastato?
- Žinoma. Jei muziejui parinktas namas stovėtų atokioje vietoje, nieko panašaus nebūtų.
- Ar tiesa, kad savivaldybės prašėte muziejuje įrengti ir patalpas, kur galėtumėte gyventi?
- Niekada apie tai nesu su niekuo kalbėjęs.
Anksčiau esu prašęs skirti patalpas kūrybinėms dirbtuvėms, kur galėčiau saugoti ekspoziciją ir laikinai apsistoti. Pateikiau prašymą su keliomis rekomendacijomis.
Tačiau apie būstą muziejuje net kalbos nėra. Ten net vietos tam nebūtų. Tai dar vienas savivaldybės manevras. Aišku, visuomenė sukrus: Normantas ne muziejaus, o būsto nori. Žmonės pradės visai kitaip žiūrėti.
Savivaldybė tiesiog ieško naujų būdų, kaip pailginti šitą labirintą.
- Kaip manote, kuo ši užsitęsusi istorija baigsis?
- Dabar mane užgriuvo naujos knygos leidimo darbai.
Tačiau greitai jie baigsis, o Lietuvoje būsiu dar visą mėnesį. Tada aš ir imsiuosi šito reikalo.
Kelionių kryptis – Rytai
* Paulius Normantas – lietuvių fotografas ir keliautojas, nuo 1975-ųjų pradėjęs keliauti po Rytų Aziją.
* Surengė 14 ekspedicijų į Himalajus. Daugybę kartų lankėsi Tibete, Tailande, Indijoje, Vietname, Kambodžoje, Mianmare, Nepale, Šri Lankoje.
* Apie pusę metų praleidžia Rytuose, likusį laiką – Lietuvoje ir Vengrijoje. Yra Lietuvos ir Vengrijos pilietis. 60 metų jubiliejų šiemet atšventęs P.Normantas ruošiasi išleisti dešimtąjį savo fotografijų albumą „Drakono ir maldų karalystė – Butanas“.
* Prieš dvi savaites Vilniaus dailės akademijos galerijoje atidaryta jubiliejinė P.Normanto fotografijų paroda „Laisvas Vėjas Rytuose“.
* Iš viso keliautojas yra surengęs beveik 200 fotografijų parodų šešiolikoje pasaulio valstybių.