Spektaklio išvakarėse į susitikimą su aktoriais susirinko apie du šimtus Gruzijos teatralų. Aktoriai, režisieriai ir kritikai džiaugėsi, kad po daugiau nei dvidešimties metų vėl galės pamatyti E.Nekrošiaus teatrą ir šiltai prisiminė čia rodytus „Dėdę Vanią“, „Kvadratą“ bei „Pirosmanį“.
Teatro jubiliejaus pobūvyje, surengtame ant Kuros upės kranto esančiame restorane, gruzinai dalijosi įspūdžiais su lietuvių aktoriais lietuvių iš savo teatrų gastrolių Lietuvoje.
Kitą dieną į teatro salę susirinko visas Gruzijos teatro ir kino žvaigždžių žiedas. Lietuvos ambasadorius Mečys Laurinkus, kiti ambasados, Europos Sąjungos misijos darbuotojai, bei vietos lietuvių bendruomenės atstovai buvo bene vieninteliai tiesiogiai su teatru nesusiję žiūrovai.
Salė dėmesingai žiūrėjo spektaklį, ne vieną kartą pratrūko plojimais, rodos, suprato ir įvertino kiekvieną smulkiausią E.Nekrošiaus režisūrinės minties posūkį. Jau pertraukų metu, vienas garsiausių gruzinų kino ir teatro aktorių Zurabas Kipšidzė negailėjo liaupsių spektakliui, o vėliau sakė norėjęs iš karto po spektaklio bėgti namo, kad galėtų pasidalinti įspūdžiais su artimaisiais. „Jūs padarėte tai, kas neįmanoma“, - džiaugėsi jis.
Šiemet tarptautinėje programoje bus parodyti dar du spektakliai – Oskaro Koršunovo „Vasarvidžio nakties sapnas“ ir prancūzų „Sąmyšio centre“. Taip pat vyks tarptautiniai seminarai, britų rengiami teatro kursai studentams.
Gruzinams taip patiko lietuviškas spektaklis, kad Tbilisio teatro direktorė Jekaterina Mazmišvili, planuodama kitų metų festivalio programą, vėl pasikvietė „Meno Fortą“.
Šiuo metu „Otelo“ dekoracijos per Kaukazo kalnus ir Turkijos platumas ieško kelio į Lietuvą, „Makbeto“ dekoracijos jau laukia „Meno Forto“ Maskvoje, o konteineris su „Hamleto“ dekoracijomis iš Meksikos plaukia į Čilę, kur spektaklis bus rodomas Santjago mieste sausio mėnesį.
Pats „Meno Forto“ direktorius E.Nekrošius jau grįžo iš Škotijos, kur apžiūrėjo ir išrinko teatrinę aikštelę „Makbetui“. Šis spektaklis įtrauktas į kitų metų Edinburgo festivalio programą.